Ir kaimynus erzina antivakseriai – jiems reikia ne gatvės rėksnių, bet atkeliaujančių lietuvių

2021 m. rugpjūčio 23 d. 19:33
„Tik nebekalbėkime apie antivakserius ir vakcinas“, – trys moterys, sulipusios į šilto vandens kubilą, nutildė viena kitą. Vakaro migla vyniojosi ant Gaujos upės, jo vanduo pliaukšėjo žuvims medžiojant žioplinėjančius vabzdžius – COVID-19 neįstengė sunaikinti tylos gamtoje, kaip ir troškimo keliauti.
Daugiau nuotraukų (24)
Tik keletas formalumų
Ar kas nors tikrins prie sienos? Reikalaus ES žaliojo paso? Kiekvienam, besirengiančiam į kelionę pas kaimynus, atsiranda pagrįsto nerimo. Vis dėlto net ir kylant ar leidžiantis sergamumo COVID-19 bangoms neverta išsižadėti kelionių.
„Maždaug prieš parą pasidarykite COVID-19 antigeno testą, įsigykite sertifikatą ir užpildykite internete keliautojo į Latviją anketą. Gausite QR kodą, kuris pravers kelionėje“, – štai toks yra Latvijos turizmo organizatorių patarimas besirengiantiems į kelią.
Kainuoja, bet nedaug
Pasirengti kelionei pas kaimynus paprasčiau, nei gali atrodyti. Greitieji antigeno testai, galiojantys dvi paras, nėra brangūs. Sertifikatui prireiks 5–10 eurų – kaina priklauso nuo testuotis pasirinktos gydymo įstaigos. Pravartu turėti ir žaliąjį pasą, liudijantį, kad esate pasiskiepiję pagal visą vakcinacijos schemą. Tokiu atveju COVID-19 testai nėra būtini.  
Nors paprastai Latvijoje pakanka žodinio patikinimo, kad svečias yra pasiskiepijęs dviem vakcinos dozėmis, viešbučiai, SPA paslaugų teikėjai, renginių organizatoriai turi teisę paprašyti tokių dokumentų.
Tiesa, latviai iki šiol taip ir neatvėrė nepasiskiepijusiems svečiams durų į kavinių ir restoranų vidų, bet terasos atviros visiems. Be to, jie pasistengė, kad atvykstantiems poilsiautojams pakaktų renginių ir reginių lauke.
Kas patinka labiausiai?
Šį „braliukų“ klausimą ne kartą išgirdau braukdama automobiliu per keturias Latvijos žemes. Išgirdę atsakymą jie lengviau atsikvėpdavo.
Ne pilių griuvėsių istorijos, ne akinamo grožio kraštovaizdžiai, ne pramogų parkai ar kiekvienam pagal kišenę pritaikytos nakvynės vietos palieka didžiausią įspūdį. Visa tai įneria į fotoaparatų objektyvus ir tampa kelionių dienoraščiais.
Didžiausią įspūdį palieka žmonės – sutikti, prakalbinti, pavargę nuo darbų, bet nepaprastai nuoširdūs.
Vairuotojai – kelininkai, nakvynę gavę svečių namuose prie Gaujos ir išguldę savo nuoskaudas dėl kuklaus uždarbio. Tų namų šeimininkė Inga, Latvijos kariuomenės aviacijos padalinyje savanoriavusi per Krymo įvykius.
Garsi smuikininkė, gaminanti gardžius patiekalus savo viešbučio Kuoknesėje svečiams. Saldainius „Gotina“ verdanti penkių vaikų mama, ne taip seniai namo parbėgusi iš Australijos. Talsų miestelio gidė – trijų vaikų mama Bibija, vežiojanti skrydžių oro balionais mantą.
Žmonės yra kelionių stebuklai, kuriais Latvijoje visi gali būti apdalinti. Tereikia kalbėtis.
Rėzeknė – sportui ir atokvėpiui
„Gal dar galima paplaukioti baseine?“ – sporto krepšį ant pečių užsimetusi moteris užklausė viešbučio „Restart“ administratorės. Buvo pavakarė, ir ši Rėzeknės gyventoja poilsiui po darbų pasirinko yrius baseine.
Šis viešbutis, kaip ir ties juo esantis 25 metrų ilgio lauko baseinas, sauna, vaikų erdvė bei kavinė „Restart cafe“ sudaro vieną sporto bei laisvalaikio kompleksą. Baseine pusdienį treniruojasi sportininkai, bet po to jis tampa atviras visiems.
Šiek tiek anksčiau, nei iškilo šis kompleksas, toje pačioje teritorijoje buvo pastatyta ES standartus atitinkanti futbolo aikštė. O pernai spalį iškilo paskutinis trijulės objektas – Rėzeknės olimpinis centras.
Permainų miestas 
Nuo Vilniaus iki Rėzeknės, esančios pietrytinėje Latvijos žemėje Latgaloje, yra per 260 kilometrų kelio. Neskubant, stabtelint poilsiui jam įveikti pakaks 3-3,5 valandų.
Šiemet 736-ąjį gimtadienį švenčianti Rėzeknė – visai kitokia, nei būta prieš dešimtmetį. Miestas, kuriame gyvena vos 23 tūkst. žmonių, sugebėjo parengti tokius projektinius pasiūlymus, kad taptų patrauklus investuotojams.
„Ne taip seniai čia buvo užpelkėjusi plynė ir mokyklos stadionas“, – stabtelėjusi ties Latgalos kultūros centru „Gors“, atvertu 2013-aisiais, pratarė Rėzeknės turizmo plėtros centro vadovė Jelena Kijaško.
„Gors“ statybos kainavo apie 20 mln. eurų. Pernai rudenį atidarytas olimpinis centras, talpinantis universaliąją bei ledo arenas, treniruoklių sales bei SPA zoną – 17 mln. eurų.
Šią sporto areną projektavo lietuvių firma „Forma“, vadovaujama architekto Sauliaus Mikšto – komandos, kuri ir mūsų šalyje garsėja sporto objektų projektais.
Projektuotojai taip sujungė du pastatus – „baltąjį“ bei „juodąjį“, kad iš arenos, kurioje vyksta krepšinio, tinklinio ar kitokios varžybos, būtų galima stebėti ir tai, kas vyksta ledo arenoje.
Tačiau vos po poros mėnesių veiklos buvo paskelbtas karantinas, ir centras buvo uždarytas. Dailiojo čiuožimo pamokas pradėję lankyti vaikai apsipylė ašaromis. Gerai, kad žiema buvo palanki, ir čiuožyklą pavyko įrengti lauke. O dabar vaikų sporto mokykla vėl braižo ledą.
Prisitaikė prie pokyčių
„Sukome galvą, ką daryti, kai antrasis karantinas užrakino visas duris į renginius, parodas, muziejus. Ir sugalvojome“, – pratarė J.Kijačko.
Jos komanda parengė virtualius žaidimus, į kuriuos patalpino informaciją apie šio miesto istoriją, gyvūniją, augmeniją, gamtos paminklus.
Pandemija paskatino imtis dar vieno darbo – palei Rėzeknės upę (ji jungia didžiausius Latvijos ežerus – Rasną ir Lubaną) šią vasarą buvo įrengta nauja pasivaikščiojimo alėjos atkarpa.
Anksčiau alėja jungė „Gors“ su Rėzeknės piliakalniu, ant kurio stūksto XIII a. Livonijos ordino pilies gynybinės sienos griuvėsiai. O dabar alėja pailgėjo iki 3,5 kilometro ir nuo jų driekiasi iki olimpinio centro.
Prie pandemijos prisitaikė ir „Gors“. Nors didžioji koncertų salė tebėra uždaryta, šio centro renginių organizatoriai iškėlė sceną į lauką, ten pat įrengė ir lauko kavinę. O kino vakarams erdvė buvo sukurta ant pastato stogo esančioje terasoje.
Į juos, kaip ir į koncertus, kviečiami tie žiūrovai, kurie yra arba persirgę COVID-19, arba pilnai vakcinuoti, arba turi atliktą COVID-19 antigenų testą.
Kitokia vandens pramogų vieta
Kovšų ežeras Rėzeknėje – jau kitoks, nei būta prieš metus. Anksčiau jis visas buvo apaugęs meldais ir apsuptas šabakštynų. Tačiau šiuo metu ties juo baigiama kurti polisiautojams patraukli vieta.
Pasak J.Kijaško, šiuo metu aplink ežerą baigiamas nutiesti pasivaikščiojimų takas, link pabaigos artėja ir 4 žvaigždučių kempingo statybos.
„Tai tranzitinė vieta – pro mus kemperiais traukia lietuviai, olandai, lenkai, vokiečiai, skandinavai. Iki šiol čia nebuvo kuri jiems sustoti. Taigi netrukus skelbsime kempingo operatoriaus konkursą. Ir kitam sezonui bus pilnai pasirengta“, – kalbėjo J.Kijaško.
Kita traukos vieta paežerėje – jau veikianti valčių prieplauka, kurioje teikiamos ir jų nuomos paslaugos. Lankytojų netrukus lauks ir nauja kavinė, kurioje įrengtos tribūnomis varžybų žiūrovams.
Kovšų ežere jau veikia vandenslidžių parkas „GoWake“, organizuojamos ir vandens motociklų varžybos.
Kur pavalgyti Rėzeknėje?
Kavinė „Restart“, Stacijas iela 30 b, viešbučio „Restart“ patalpos.
Kavinė „Zids“, Pils iela 4, koncertų salės „Gors“ patalpose.
Kur apsistoti Rėzeknėje?
Viešbutis „Restart“, Stacijas iela 30 b, informacija – www.restartgotel.lv
Viešbutis „Latgale“, Atbrivošanas aleja 98, www.hotellatgale.lv
Informacija apie keliones Latvijoje skelbiama socialiniuose tinkluose:
 
LatvijaKelionės^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.