Keturi maršrutai
Kadangi Šalčininkų regionas nėra mažas, įspūdingiausias vietas patogiausia aplankyti automobiliams paruoštais maršrutais. Iš viso Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Informacijos, kultūros ir turizmo skyrius paruošė keturias skirtingo ilgio trasas padėsiančias atrasti tiek gamtos, tiek kultūrinius lankytinus objektus.
Pirmasis maršrutas driekiasi beveik 69 kilometrus ir užsuka į įdomiausias regiono vietas.
Ekskursiją rekomenduojama pradėti Jašiūnų dvare, kuris šiais metais pristato naują oficiną, vėliau keliauti į Buikų kaimą, kuriame įsikūręs Levandų uostas.
Daugiau laiko skirti galima netoliese esančiose Vilkiškėse, kur apžiūrėsite Vilkiškių dvarą, parką ir pavėsines prie Merkio upės ir tuomet nuvyksite į netoliese viešpatavusią Paulavos respubliką.
Visoje Europoje unikali savivaldos bendruomenė buvo suburta iš vietinių valstiečių, kurie sudarė seimą ir prezidento, dvaro savininko Povilo Ksavero Bžostovskio.
Šią respubliką pripažino ir Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Vėliau okupavus šalį, dvaro savininkas pabėgo ir respublika išnyko.
Apžiūrėjus dar esamus pastatus, pasivaikščiojus sutvarkytais takais, verta keliauti į Tabariškes, kuriose yra seniausia rajono Apaštalo Mykolo bažnyčia, svirnas, liaudies tapytojos Anos Krepštul muziejus.
Netoliese esančiose Mikniškėse yra lankytina stačiatikių cerkvė, Turgeliuose – bažnyčia, Kobilinskių koplyčia (kapinėse), kraštotyros muziejus.
Kelionę užbaigsite Šalčininkuose, kur aplankysite miesto aikštę, Adomo Mickevičiaus paminklą ir Vagnerių rūmus.
Dviračiais pažinsite gamtą
Atkeliavę iki Šalčininkų dviračiais, kviečiami krašto istoriją ir įspūdingą gamtą pažinti specialiai sudarytame maršrute, kuriame apsuksite 23 kilometrus.
Ekskursiją dviračiais verta pradėti nuo Dieveniškių istorinio regioninio parko informacijos centro Poškonyse, kur tyvuliuoja ir vandens pramogoms tinkamas tvenkinys.
Važiuojant maršrutu rasite stovyklavietę, kur galima pailsėti ir toliau keliauti į Poškonių pilkapyną. Jame susipažinsite su mūsų protėvių laidojimo tradicijomis V-VI amžiuose. Nepamirškite nueiti prie įspūdingo 22 m skersmens pilkapio kalvos viršūnėje.
Šalia Grybiškių verta užsukti pamatyti Grybiškių ąžuolą ir pušį, kurie skaičiuoja šimtus metų, yra seniausi ir didžiausi šiuose miškuose.
Važiuojant šiuo dviračių maršrutu galima aplankyti Urelių kaimo koplytėlę, o 5 kilometrai už jos, jus pasitiks 400 metų stūksančios Norviliškių pilis ir bažnyčia. Grįžti atgal verta per Borovkos mišką, kur galėsite apžiūrėti Reistinės bei Šilinės pilkapynus.
Išgirskite girios paslaptis
Išsiruošę į Šalčininkų rajoną pasivaikščioti pėsčiomis verta apsilankyti Rūdninkų girios trasoje.
Šis pavadinimas kilęs nuo geležies rūdos, kurios buvo turtingi aplinkiniai pelkėti miškai. XV–XVII a. kunigaikščiai, naudodamiesi šiais gamtos turtais, čia įkurdavo kasyklas, kalves, dirbtuves.
Rūdninkų giria ir gyvenvietė buvo prie pagrindinio vieškelio, kuris nuo senų laikų jungė dvi bendros valstybės sostines – Vilnių ir Krokuvą. Rūdninkų giria buvo nepaprastai tinkama vieta karališkoms medžioklėms.
Maršruto ilgis – 21 kilometras, o pradžia prie Rūdninkų girios stendo. 4,7 km nuo starto pradžios išvysite paslaptingus griuvėsius – tai medžioklės namų „Sędków“ liekanos.
Pastatai statyti tarpukariu gamtininko Vlodimežo Korsako, dirbusio valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju, pastangomis.
Čia lankėsi Lenkijos Respublikos Prezidentas Ingacy Moscicki.
Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai. Žuvusiems šios armijos kariams pastatytas kryžius, pažymėtos kapavietės.
Čia glaudėsi ir partizanai – ir dabar galima pamatyti jų žeminių liekanas. 1941–1945 m. girioje nuo vokiečių slapstėsi kelios žydų šeimos. Jos gyveno žeminėse ir netgi turėjo mažą ūkelį.
Tad žingsniuodama malonioje medžių paunksnėje pamatysite įvairius atmintinus simbolius, pažymėtas istorines vietas, pasigrožėsite išskirtine gamta, o vėliau atsipūsite prie Kernavo ir Šulnio ežerų.
