Klaipėdos švyturys, pasitinkantis į jūrų uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 metais. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantės švyturių grandinėje.
Per Antrąjį pasaulinį karą švyturys sugriautas, bet 1945 metais vėl atstatytas. Paskui jis buvo paaukštintas, įrengta daugiau atšvaitų. Dabar švyturys skleidžia šviesą iš 40 m aukščio bokšto.
Neringos savivaldybė pernai perėmė ant Urbo kalno esantį Nidos švyturį. Užgesintą ir jau nebenaudojamą navigacijos įrenginį ketinama paversti kurorto svečių ir turistų lankomų objektu.
Tokia galimybė vilioja ir klaipėdiečius. Jeigu uostamiesčio savivaldybė perimtų ir atvertų visuomenei Klaipėdos švyturį, jo paskirtis nesikeistų – rodytų kelią į uostą plaukiantiems laivams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje iškilęs istorinis švyturys yra uždaras objektas. Vasarą smalsuoliai jį gali aplankyti tik kartą per metus minint palangiškio farologo Aido Jurkšto iniciatyva organizuojamą Pasaulinę švyturių dieną.
Pirmąkart Klaipėdos švyturys atvertas žmonėms prieš kelerius metus - aukštalipiai bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę, o meras Vytautas Grubliauskas apačioje susirinkusius iškilmių dalyvius džiugino trimito garsais.
„Savivaldybei perėmus švyturį ir kitus statinius, LTSA specialistai ir toliau rūpintųsi ten esančia navigacijos įranga“, – sakė V.Grubliauskas.
Tokiai idėjai pritarė neseniai pajūryje viešėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis neatmeta galimybės, kad visas problemas galima išspręsti iki kitų metų ir švyturys taptų dar vienu turistiniu objektu.
