Ką veikti savaitgalį? Paskutinės minutės planas – 10 vietų, į kurias ruoštis iš anksto nereikės

Jau netrukus, norint išsirinkti, ką aplankyti, bus galima naudotis ir skaitmeniniu žemėlapiu, kuriame bus sužymėti visi VMU prižiūrimi rekreaciniai objektai bei pateikiama svarbiausia informacija apie juos.

Valstybinių miškų urėdija prižiūri, tvarko ir kasmet atnaujina beveik 1400 rekreacinių objektų: pažintinių takų, stovyklaviečių bei poilsiaviečių.

Mylintiems gyvūnus ir norintiems paganyti akis į ne kasdien sutinkamus miško žvėris – puikiai tiks Telšių rajone įsikūręs Žvėrinčius. Dar 1996 m. Ubiškės girininkijoje įkurtame Žvėrinčiuje gyvena įvairių rūšių laukinių gyvūnų.

Žvėrinčius užima apie 70 ha plotą, jame gyvena stumbrai, danieliai, muflonai, lūšys, didieji apuokai, tarpanė, žemaitukų veislės kumelaitė, tauriojo elnio patelė. Gyvūnams Žvėrinčiuje sukurtos sąlygos gyventi arčiau jiems įprastos natūralios aplinkos, tad aptvarai yra dideli, kartais gyvūnai būna pasislėpę tankmėję, tad juos sudėtinga pamatyti.

Lankytojams čia įrengtos regyklos, atokvėpio vietos bei žaidimų aikštelė vaikams. Apsilankymas – nemokamas.

Tai ne vieną dešimtmetį miško žemėje kuriamas parkas, vis papildomas kasmetiniuose dailininkų pleneruose sukurtais naujais kūriniais ir itin mėgstamas miestelio bendruomenės. Čia organizuojami respublikiniai ir tarptautiniai plenerų uždarymai, seniūnija ir miesto bendruomenė švenčia šventes.

„Vaikystės sode“ eksponuojamos įvairios medžių ir krūmų rūšys, parke iškastas vaizdingas tvenkinys, aplink jį pastatytos literatūros personažų medinės skulptūros su atokvėpiui skirtomis vietomis, dekoratyviais suoliukais.

Dar 1958 metais įkurtas arboretumas nuolat augo ir plėtėsi, o 2000-aisiais jam suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas, arboretumas paskelbtas saugomu gamtos objektu. 51,5 ha užimančiame Dubravos arboretume galima susipažinti su daugiau kaip 2000 augalų rūšių, dendrologine kolekcija.

Čia surinkti ir auginami mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vertingi vietinės ir svetimžemės dendrofloros augalai, tarp kurių yra ir unikalių – labai retų atvežtų, nebūdingų Lietuvos gamtai bei vietinės selekcijos medžių ir krūmų.

Arboretume siekiama kaupti, saugoti, tirti ir eksponuoti savaiminius bei į Lietuvą atvežtus sumedėjusius augalus, gausinti dendrofloros įvairovę Lietuvoje bei sudaryti sąlygas mokslo tyrimams, mokymui ir visuomenei šviesti.

Arboretumo kolekcijos – moksliškai tikslios ir estetiškai patrauklios – tai puiki bazė ir gamtos laboratorija botanikos, dendrologijos, miškininkystės, biologijos, ekologijos studijoms ir moksliniams tyrimams.

Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimas, dar 1969 metais įkurtas Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos.

Iki pandemijos Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplankydavo apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis 1971 metais Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu.

Lankytojai stumbrus gali stebėti nuo specialios apžvalgos aikštelės, naudotis laužaviete ir atokvėpio vietomis.

4 kilometrų Varnikų pažintinis takas apima ledyno pakraščio suformuotą kalvotą reljefą su jame augančiu senu, natūraliu ir jaunu žmogaus sodintu mišku bei reljefą su liekaniniais ežerėliais Ilgelio pelkėje.

Einant šiuo taku galima pamatyti gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas. Takas prasideda maždaug 165 m. aukštyje virš jūros lygio, ledyno pakraščio suformuotame reljefe, todėl jis labai raižytas: čia daug aukštų kalvų ir daug gilių aklinų tarpukalvių – vaizdas atsiveria išties įspūdingas.

Šiame draustinyje priskaičiuojama net 118 sąmanų rūšių, retų grybų ir saugomų augalų. Lankytojams įrengtos pavėsinės, trys apžvalgos aikštelės ir dešimt atokvėpio stotelių.

Naujas pažintinis takas, įrengtas 2018 metų rugsėjį, driekiasi 3 kilometrus. Takas vingiuoja pro Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius, todėl išsiskiria savo kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu – I tūkstantmečio piliakalniu su papėdės gyvenviete ir 3 pilkapynų kompleksu bei šaltiniuotu Mošos upeliu.

3 hektarų plote čia suskaičiuotas net 21 sanpilas, kai kuriuose jų išlikę akmenų vainikai ar jų fragmentai – tai jotvingių genčiai būdingi kapai su jų įranga ir konstrukcijomis. Lankytojai čia 7 informaciniuose stenduose ras įdomią informaciją apie svarbiausias augalų ir gyvūnų rūšis. Šis takas puikiai tiks mėgstantiems miško pasivaikščiojimus.

Germanto pažintiniais takais keliauti galite ir pėsčiomis, ir dviračiu, ypač čia patiks mažiesiems. Pėsčiomis siūloma keliauti palei Ilgio ir Germanto ežerus, o dviračiais – dviem lygiagrečiai įrengtais takais, kurie sujungti žiedais. Iš viso 12,4 km pažintinių takų.

Valstybinis Germanto kraštovaizdžio draustinis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, jo plotas siekia 924 hektarus. Į draustinio teritoriją patenka Džiuginėnų, Pagermantės, Lieplaukės miškai, taip pat Germanto, Ilgio, Durbino ežerai su Durbinio, Gėrupio, Stujų, Gelžupio upeliais.

Germanto pažintiniai takai išskirtiniai tuo, jog čia galima rasti unikalių pramogų. Keliaudami nuo Germanto link Ilgio ežero, jaunieji gamtos mylėtojai gali išbandyti gamtos pažinimo įrenginius „Paukščio lizdas“, „Vabalų viešbutis“, „Medžių pažinimas“, „Miško klasė“ ir kitus.

1,2 km ilgio Basų kojų takas veda aplink Ilgio ežerą per skiedras, pelkę, akmenis, rąstus ir buomus. Prie Ilgio įrengti ir mediniai takai neįgaliesiems, ir fizinio aktyvumo įrenginiai visai šeimai. Keliaudami Germanto pažintiniais takais suraskite legendas pasakojančias keturias mistines skulptūras: Germonts, Džiugs, Durbens ir Ilgė ežeroks.

Rytinėje Germanto ežero pakrantėje rasite informacinę erdvę, kurioje galima susipažinti su draustinyje esančiomis kraštovaizdžio vertybėmis. Kiek tolėliau, miške, įrengta apmąstymų aikštelė su lauko akmenų energetiniu labirintu, meditacijos nameliais, ugnies pojūčių vieta.

Ši vieta – išsiilgusiems natūralios gamtos. Tai tarsi takas per pelkę į pasakų girią, kurioje plyti paslaptinga aukštapelkė ir daugiau nei pusę amžiaus žmogaus veiklos neliesta sengirė. Dubravos rezervatinę apyrubę rekomenduojama aplankyti tuomet, kai baltai pražysta siauralapis švylys – tai medvilnę primenantis ir dėl to pelkių medvilne vadinamas augalas.

2 kilometrų ilgio takas veda pro įspūdingas apyrubės vietas, pro medžių vėjovartas ir tundrą primenančios pelkės atkarpas, taip pat lankytojai gali pamatyti ir pavienes galiūnes, sunkiai apkabinamas pušis, kurių kamieno skersmuo siekia beveik metrą, o jų viršūnės stiebiasi 35-38 metrus.

Galima pasirinkti, kuriuo taku eiti – ilgesniuoju, kuris vingiuoja 1,9 km, ar trumpesniuoju – vos 0,5 km ilgio taku. Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją. Tako gale įrengta poilsiavietė ir apžvalgos aikštelė su atsiveriančiu vaizdu į pelkę.

2001 m. įkurtas Rozalimo miško parkas išsiskiria vieninteliu Pakruojo regioninio padalinio miškuose augančiu įspūdingu Rozalimo pušynu, mitologine krašto istorija, miško tipais bei biologine įvairove.

Pažintinis Rozalimo miško parko takas vingiuoja mišku 4,5 km. Tako pradžioje stove scena lauko renginiams, o einant taku galima pailsėti ant suolelių. Parke galima aptikti įvairiausių augalų ir paukščių, kurie praskaidrins pasivaikščiojimą.

Rozalimo miško parka puošia ir žymius Pakruojo menininkus menančios medinės skulptūros: Jono Biliūno piemenėlis Jonukas su žąsimi, „Brisiaus galo“ šuo, katytė iš apsakymo „Kliudžiau“ ir daug kitų.

Dar 2005 m. pradėtame kurti arboretume auga 85 rūšys medžių. Arboretumas papuoštas medinėmis skulptūromis, 2,5 ha teritorijos pakraštyje yra lauko muziejus, kuriame eksponuojama senovinė miško technika.

Iš arboretumo galima nueiti į pažintinį miško taką, juo einant susipažinsite su įvairia augmenija bei net 500 metų senumo ąžuolu. Mėgstantiems fiksuoti įstabius vaizdus irgi bus, ką veikti – nuo šalia arboretumo tekančios Juostos upės slėnio atsiveria graži panorama su Troškūnų vienuolyno pastatų vaizdais.