G.Stankūnavičius apžvalgoje pirmiausia pastebi, kad ant medžių dėl sausų ir šiltų orų vis dar laikosi lapai, jų nenupūtė ir pastarosiomis savaitėmis gana ramiai pūtęs vėjas
„Taip pat didelę įtaką dar daro stiprios šalnos, kurios stipriausios buvo Rytų Lietuvoje, vietomis šiauriniuose rajonuose bei Žemaitijoje. O ten, kur šalnos buvo silpnesnės – pajūryje, Vidurio Lietuvoje, didmiesčių centrinėse dalyse ir kt., auksinio rudens požymių daugiausia“, – pridūrė specialistas.
Tačiau, anot jo, didelio masto atmosferos cirkuliacijos kaitos požymiai Europos ir Šiaurės Atlanto sektoriuje rodo prasidėjusį priešžiemio sezoną.
„Tai bene ilgiausias sinoptinis sezonas su labai kintamomis pradžios ir pabaigos datomis: anksčiausiai gali prasidėti antrąjį spalio dešimtadienį, o vėliausiai baigtis – apie Naujuosius metus. Šįmet bent jau sezono pradžia yra artima klimatinei. Pagrindiniai šio sezono požymiai – tai gilūs Atlanto ciklonai, kurie keliaudami nuo Šiaurės Amerikos rytinės pakrantės per Islandijos–Grenlandijos regioną link europinės Arkties suformuoja pastovią žemo slėgio zoną tarp pietinės Grenlandijos ir Barenco jūros.
Ši zona mokslinėje literatūroje dar vadinama „Islandijos minimumu“. Tuo pat metu Eurazijos centre ir rytuose pradeda įsitvirtinti aukšto slėgio sistema, vadinama Azijos arba Sibiro anticiklonu (arba maksimumu). Tiesa, ji ne tokia stabili, kaip antroje žiemos pusėje, tačiau pakankamai stipri, kad lemtų žiemiškus orus dideliuose Sibiro, Tolimųjų Rytų, Tibeto ir Centrinės Azijos plotuose.
Priešingai, jeigu šių atmosferos veiklumo centrų padėtis ir stiprumas artimas klimatinei – tai didesnę dalį Europos šiuo metų laiku veikia jūrinės kilmės oro masės, vyrauja pastovūs, vidutiniškai šilti orai.
Šį mėnesį Europą jau buvo pasiekę anomaliai gilūs ciklonai, tačiau jų raidą lėmė tropinių sūkurių Šiaurės Atlante poveikis vidutinių platumų cirkuliacijai. Priešžiemio sezone tropinių ciklonų aktyvumas Atlante nuslopsta, o Ramiojo vandenyno sektoriuje dar gali tęstis iki gruodžio vidurio“, – aiškino G.Stankūnavičius.
Lietuvoje, anot docento, šis metų laikas taip pat pasižymi tam tikru pastovumu: nedidele paros oro temperatūros svyravimų amplitude, vyraujančiu sluoksninių formų debesuotumu, ilgai trunkančiais rūkais arba bent rūkana (išskyrus pajūrį), dulksna arba silpnais krituliais ir kt.
„Kadangi oro temperatūros kaitai vis didesnę įtaką daro oro cirkuliacija, tai paros temperatūros maksimumai ir minimumai ne visada sutampa su atitinkamomis popiečio ir rytinėmis valandomis. Šį pastovumą gali sutrikdyti rudeninės audros ar staigūs šalčio įsiveržimai, tačiau jie palyginti reti“, – pabrėžė G.Stankūnavičius.
Tokie orai, žada jis, išsilaikys iki ketvirtadienio. Oro temperatūra naktimis svyruos tarp 5–10 laipsnių, dienomis 7–13 laipsnių, pajūryje laipsniu kitu aukštesnė.
„Gausių kritulių tikimybė maža. Stipresnė audra su lietumi Lietuvos pakrantę turėtų pasiekti (pagal šios dienos prognozes) ketvirtadienį po pietų, penktadienį. Tada pietvakarių–vakarų krypties vėjo gūsiai sieks 20–25 m/s, kitur tiek vėjo gūsiai, tiek vidutinis vėjo greitis prognozuojamas mažesnis.
Šeštadienį vėjo kryptis keisis į šiaurės vakarų, vėjo gūsių stiprumas pajūryje išliks panašus, slėgis kils, o orai sparčiai vės. Nors žymesnių kritulių neprognozuojama, tačiau šeštadienį vietomis jau gali pasirodyti šlapdriba, didžiausia tikimybė – šiaurinėje Lietuvos dalyje. Sekmadienį Lietuvoje vėl sustiprės vakarų vėjas.
Sekmadienio naktį ir rytą minimali oro temperatūra vietomis kris iki 0 laipsnių, o nuo pirmadienio oras vėl taps šiltesnis ir sausesnis“, – rašė G.Stankūnavičius.
Anot jo, ilgalaikių orų prognozės žada kiek šiltesnį už normą lapkritį, tačiau laikinas atšalimas prognozuojamas pirmo dešimtadienio pabaigoje. Pirma lapkričio pusė prognozuojama būsianti sausesnė, nei įprastai, o antroji – drėgnesnė.
