Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas, Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika sako, kad užfiksuotas reiškinys vadinamas debesies iziracija.
„Irizacija yra spalvingas optinis reiškinys, kuris atsiranda debesyse, kai Saulė (arba Mėnulis) yra visai šalia (nuotraukoje Saulė yra už kito debesies). Spalvos primena tas, kurios matomos muilo burbuluose arba patekus naftos produktams ant vandens paviršiaus.
Šis reiškinys dažniausiai stebimas altocumulus (aukštieji kamuoliniai), cirrocumulus (plunksniniai kamuoliniai), lenticularis (lęšiškieji) ir cirrus (plunksniniai) debesyse.
Debesų irizaciją sukelia difrakcijos reiškinys, kurį sukelia šviesą išsklaidantys panašaus dydžio maži vandens lašeliai arba ledo kristalai (sudarantys kadre matomus debesis). Didesni ledo kristalai nesukuria irizacijos, bet gali suformuoti kitą reiškinį – halą (kuris yra labai dažnas reiškinys).
Kai kurie žmonės debesų irizaciją kartais pavadina perlamutriniais debesimis, tačiau pastarieji pasirodo tik žiemą saulėlydžio metu ir susidaro gerokai šiauriau nei yra Lietuva. Šiems debesims susiformuoti reikalinga labai žema (-78 °C ir žemesnė) oro temperatūra stratosferoje“, – paaiškino specialistas.
