Kritulių kiekio pasiskirstymo teritorijoje bei kritulių intensyvumo ir fazinės sudėties įvairovė taip pat būdinga vasarai. Tiksliau vidujinio (ne frontinio) tipo konvekciniai krituliai popietinėmis valandomis, kurie formuojasi tiek pavieniuose lietaus kamuoliniuose debesyse (Cb), tiek ir jų konsoliduotose grupėse (Cb klasteriai) ar juostuose ir eilėse (Cb debesų virtinės nepastovumo ir/ arba škvalo linijose).
Paanalizavus detaliau, aiškiai matyti, kad „grynai“ vidujinių kritulių nėra, tam turi būti kažkoks konvekcijos sužadinimo mechanizmas. Šiuo metu tai dažniausiai yra nunykę atmosferos frontai ar jų dalys, besipildančio barinio slėnio liekanos ir pan. dariniai, kuriuose išlieka priežemio oro konvergencija (kad ir silpna), o įkaitęs oras dienos metu šį konverguojantį orą pakelia aukštyn ir vyksta sparti kondensacija.
Kai kamuoliniai lietaus debesys buriasi į klasterius, jie suformuoja mezomasto spartaus oro kilimo ir oro slūgimo zonas, kurios dažnai gali paaiškinti orų (kritulių) raidos skirtumus šalia esančiuose rajonuose: vienur pila kaip iš kibiro ir arba krenta kruša, kitur vos vienas kitas lašas. Ir kai žmonės skundžiasi, kad jau kai kur vystosi sausra, kyla klausimas, kas geriau: ar kad jūsų žemėje bent laikinai būtų sausringa, ar tegul užpila lietumi ir dar daržoves ar javus išdaužo kruša.
Šį antradienį viena stipri liūtis užtvindė pietinę Klaipėdos dalį, nors stotis Melnragėje išmatavo vos 1 mm kritulių. Tą dieną per šiaurės vakarinę Lietuvos dalį lėtai slinko nunykusio šalto fronto likučiai, kurio zonoje dieną formavosi galingi kamuoliniai lietaus debesys.
Viena kamuolinių debesų grupė maždaug apie pusę keturių po pietų iš šiaurės rytų užslinko ant pietinės Klaipėdos miesto dalies, kur, greičiausiai suveikė ir miesto „šilumos salos“ efektas bei oro srautą stabdantis bepradėjęs vystytis jūros brizo frontas (kuris, galiausiai, neišsivystė į būdingą dienos brizą).
Sprendžiant iš užtvindymo masto preliminariai galima spėti, kad kritulių intensyvumas galėjo būti apie 30–50 mm/ valandą. Daug kas kaltino miesto merą dėl nupjautos žolės liūties metu patekimo į lietaus surinkimo kolektorius, tačiau, greičiausiai, ne visos lietaus kanalizacijos sistemos yra „pajėgios“ priimti tokį kritulių kiekį per trumpą laiką.
Aišku, žolės pjovimas, o, tiksliau, skutimas prisideda prie lietaus vandens atitekėjimo laiko iki kolektorių drastiško sutrumpinimo. Palankias sąlygas užtvindymams po stiprių liūčių formuoja ir dirbtinių dangų (asfaltas, betonas, stogai ir kt.) ploto pastovus didėjimas bei kitos priežastys.
Blokuojantis gūbrys virš Skandinavijos kol kas yra pagrindinė šiltų orų Lietuvoje ir besivystančios sausros rytinėje Latvijoje ir Estijoje priežastis. Jo įtaka bus juntama tiek savaitgalį, tiek ir kitą savaitę. Atlanto ciklonai mūsų nepasieks, o bus nukreipti link Arkties.
Arti žemės paviršiaus virš Rytų Europos lygumos stiprės anticiklonas, Baltijos šalyse išliks vyraujanti pietryčių–rytų krypties oro pernaša. Oro temperatūra išliks panaši, kaip pastarosiomis dienomis, dieną šils iki +23 – +28 laipsnių, naktys taip pat vasariškai šiltos (+13 – +18 laipsnių).
Tai lems link Lietuvos pradėjęs plūsti transformuotas tropinės kilmės oras iš pietų. Šilčiausia šios oro masės porcija, prognozuojama, pasieks Lietuvą kitos savaitės viduryje, tačiau birželio mėnesio pirmomis dienomis taip pat laukiama ir orų permainos – vėsesnių ir drėgnesnių orų.
Sporadinis konvekcinių kritulių pasiskirstymas išliks iki kitos savaitės antros pusės. Gausesnių kritulių tikimybė susidarys rytoj (šeštadienį) ir kitos savaitės viduryje, kitomis dienomis tiksliai numatyti, kur užslinks pavieniai debesys su lietumi ar kruša sudėtinga.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad birželis bus šiltesnis ir sausesnis, nei įprastai, tačiau ilgalaikės kritulių prognozės paprastai tvirtinasi prasčiau, nei oro temperatūros.
