Halas – atmosferos optinis reiškinys, kuris būna matomas dėl to, kad aukštai esančius permatomus plunksninius (lot. cirrus) debesis dėl labai žemos temperatūros sudaro daugybė mažų vandens ledo kristalų, todėl balta Saulės šviesa būna išsklaidoma į spalvų spektrą.
Kai kuriems žmonėms tai primena keistą „vaivorykštę“. Saulės halą šiltuoju metų laiku sunkiau pastebėti, kadangi Saulė būna labai ryški ir retas jos link nukreipia savo žvilgsnį.
Dažniau halą žmonės pastebi žiemą, kai rečiau pasirodanti Saulė pakyla labai nedaug virš horizonto, todėl ir visi dažniau atkreipia dėmesį tiek į pačią Saulę, tiek į halo reiškinį.
Halas paprastai pasirodo, kai prie stebėtojo artėja atmosferos frontas (to indikatorius – plunksniniai debesys – susikristalizavusi drėgmė ), todėl tai yra savotiškas orų pokyčių pranašas (žada kritulius).
Žinoma, ne 100 proc. Šeštadienį pasirodęs halas irgi kritulių neatnešė, nors neryškus atmosferos frontas buvo į pietvakarius nuo Lietuvos.
