Gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kuomet įvyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, tačiau didesnių šalčių ore įprastai jau nepasitaiko. Pavyzdžiui, prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8 laipsnio.
Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai.
Žiemą ar kovo mėnesį minėta temperatūra įspūdžio niekam nepadarytų, tačiau vėlyvą pavasarį, kuomet augalija jau pilnai sužaliuoja, toks šaltis yra stichinis meteorologinis reiškinys galintis lemti vaismedžių žiedų nušalimą ir kt. Kaip galite matyti žemėlapyje, daugelis šalčio rekordų yra seni.
Seniausias (-4,9 laipsnio) užfiksuotas Kaune prieš daugiau nei šimtmetį, 1900 m. gegužės 11 d. Išskirtinai šalta buvo ir 1935 m. gegužės 2 d. rytą.
Tuo metu užfiksuotos reikšmės vis dar išlieka nepagerintos net keturiose meteorologijos stotyse: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose ir Biržuose. Be to, tų metų gegužė Lietuvoje buvo viena vėsiausių per beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją.
Patys naujausi gegužės mėn. šalčio rekordai buvo užfiksuoti 2007 m. gegužės 2 d. net šešiose pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse: Laukuvoje, Raseiniuose, Utenoje, Dūkšte, Kybartuose ir Lazdijuose. Tų metų gegužė, vidutiniškai imant, buvo netgi šiltesnė už daugiametę normą ir labai vėsiais orais pasižymėjo tik balandžio–gegužės sandūra.
Vėliau orai pamažu atšilo, o gegužės pabaiga buvo netgi labai šilta. Faktai: paskutinį kartą vėsus kone visas gegužės mėnuo buvo 2020 metais – vidutinė temperatūra siekė +10,2 laipsnio, kai norma yra +12,5 laipsnio. O pats šalčiausias mėnuo per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją buvo 1980 m., kuomet vidutinė temperatūra buvo vos +7,9 laipsnio.
