Tai, visų pirma, sodri pievų žaluma, kurią lėmė anomaliai šilti orai ir didelis kritulių kiekis, jau žaliuojantys medžiai, pradedantys sprogti kaštonų ir alyvų žiedai ir kt. Tiesa, ta anomali šiluma, apie kurią dabar daug kalbama, koncentravosi mėnesio pradžioje: pačios pirmos dienos, vėliau balandžio 7–14 dienomis ir kelios pastarosios.
Priešingai, antroje mėnesio pusėje oro temperatūra buvo gerokai žemesnė už daugiametę. Tačiau šilumos anomalija mėnesio pradžioje buvo stipresnė (kai kuriomis dienomis net 14 laipsnių aukščiau normos) nei šalčio mėnesio pabaigoje, todėl vidutinė mėnesio temperatūra greičiausiai bus bent porą laipsnių aukštesnė už daugiametę. Europos mastu balandį anomaliai šilta buvo Pietryčių Europoje, o neįprastai šalta – Šiaurės ir Šiaurės rytų Europoje.
Kaip ir visi staigūs ir intensyvūs atšilimai pavasarį Lietuvoje, taip ir paskiausias yra susijęs tropinės kilmės oro pernaša nuo Pietų ir Pietvakarių Europos. Pastarasis atšilimas prasidėjo praėjusį šeštadienį ir „išsikvėpti“ turėtų prieš savaitgalį. Rytų Europos anticiklonas, kurio vakariniu pakraščiu į Lietuvą „keliauja“ šiluma, jau nuo rytojaus ims silpti, o poliarinis anticiklonas virš Arkties ir Skandinavijos stiprės.
Todėl, pirmiausia iš Baltijos šalių atvės Estijoje, o vėliausiai (penktadienį) Lietuvoje. Bet kol kas dienos oro temperatūra kils iki 21–25 laipsnių, o naktimis nekris žemiau 8–13 laipsnių, kritulių nelaukiama. Penktadienį nors ir bus vėsiau bei pūs gaivus rytų vėjas, dienos temperatūra dar kils iki 15–20 laipsnių, panašiai ir šeštadienį, bet naktys jau bus vėsesnės (4–9 laipsniia), o šeštadienio ir sekmadienio naktimis vietomis jau galimos nestiprios šalnos.
Nuo sekmadienio iki kitos savaitės vidurio orai dar labiau atšals ir dienomis oras įšils tik iki 9–14 laipsnių, naktimis – 1–6 laipsnių. Dirvos paviršiuje jau daug kur prognozuojamos šalnos. Apibendrinant galima sakyti, kad ši savaitė dar bus šilta, o kita – vėsi. Gausesnių kritulių galėtume tikėtis tik kitos savaitės antroje pusėje.
JAV jau praūžė galingų ir niokojančių tornadų (viesulų) serijos, kurių maksimalaus dažnio laikotarpis paprastai tenka gegužės viduriui. Daugiausia šių mezosūkurių kiekvieną pavasarį fiksuojama vadinamojoje „tornadų alėjoje“ – tai Didžiųjų Lygumų dalis nuo Teksaso pietuose iki Pietų Dakotos ir Ajovos šiaurėje.
Pagrindinis tornadų susidarymą skatinantis veiksnys – šiuo metu labai kontrastingi šalti frontai, keliaujantys nuo Uolinių kalnų į rytus: prieš šaltąjį frontą paprastai būna labai drėgna ir šilta oro masė nuo Meksikos įlankos, už jo – šalta ir sausa iš Kanados ir, papildomai, dar šilta ir sausa iš JAV pietvakarių, kuri nusausėja perėjus Kordiljerų kalnų masyvą.
Anomaliais orais balandžio antra pusė pasižymėjo ir pietinėje Azijos dalyje: Viduržemio ciklonai Vidurio rytuose sukėlė potvynius, ypač retai pasitaikančius Arabijos pusiasalio rytuose, o tuo metu ypač karšti orai susidarė Indijos ir Indokinijos pusiasaliuose, kur maksimali dienos temperatūra vietomis viršijo 45 laipsnius.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad anomali šiluma pietinėje Baltijos regiono dalyje laikysis ilgiausia iki kitos savaitės pradžios, tada laukiamas atšalimas, kuris gali užsitęsti iki paskutinio gegužės dešimtadienio pradžios. Daugiausia kritulių prognozuojama antrąjį gegužės dešimtadienį.
