„Naktį iš penktadienio į šeštadienį daugelyje rajonų prognozuojamos šalnos 1–6, dirvos paviršiuje kai kur iki 8 laipsnių šalčio. Balandžio 21–24 d. naktimis ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur formuosis šalnos iki 1–6 laipsnių šalčio. Ženklesnis atšilimas turėtų būti po savaitės“, – pranešė LHMT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje rašoma, kad šalnų poveikis įvairioms žemės ūkio kultūroms priklauso nuo jų trukmės. Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams kenkia labiau nei trumpos, bet stiprios. Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis. Žydėjimo ir brendimo laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse.
Lietuvoje šalna augalų vegetacijos laikotarpiu gali būti pavojingas ar stichinis reiškinys: pavojingas, kai augalų vegetacijos laikotarpiu paros vidutinė oro temperatūra yra ≥ 5 laipsniai, o stichinis – kai paros vidutinė oro temperatūra būna ≥ 10 laipsnių.
Lietuvoje šalnos gali pridaryti nemažai nuostolių: pavasario šalnos – augalų daigams, vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės netenka savo vertingų savybių, pasikeičia jų skonis ir išvaizda.
Pavasarinių šalnų labiausiai bijo agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, cukinijos, patisonai, visžaliai lapuočiai, vazoniniai balkono ar terasos augalai. Daržovės, kurioms šalnos turi mažai įtakos: salotos, kopūstai, kalafiorai, brokoliai, petražolės, ridikėliai, ankstyvosios morkos, žirniai.
Kaip apsisaugoti nuo šalnų?
- sėjos arba sodinimo laiką reikia derinti taip, kad išvengtumėte ilgai trunkančių pavasarinių šalnų, o derlių nuimti iki rudeninių šalnų;
- jautrius augalus (daržoves) apsaugoti nuo šalnų galima juos sėjant ar sodinant iškilesnėse, atvirose reljefo vietose, nes ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui;
- pavasarį iš anksto uždenkite jautresnius augalus, kad apsaugotumėte nuo šalčio – ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti;
- šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Per flisą augalą pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma ir drėgmė; paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų – drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu – tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų sumažina ne tik dirvos drėkinimas, bet ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu;
- augalams iki ryto nuvytus dėl šalčio, juos reikėtų laistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu – tai mažina temperatūros kontrastą, kurį sukelia intensyvūs rytiniai saulės spinduliai ir tikėtina, kad augalas atsigaus;
- prieš patekant saulei, galima tiesiogiai šildyti aplinką arba sukelti oro srautų judėjimą ventiliatoriais (labiau tinka uždaresnėms erdvėms).
