Na, o Lietuvoje per savaitę vidutinė paros oro temperatūra palaipsniui žemėjo nuo maždaug 4–5 laipsnių iki 0 laipsnių ir žemiau. Beveik visur truputį pasnigo, o vietomis, kur pastarosiomis dienomis net ir vidurdienį oro temperatūra nepakilo virš 0 laipsnių, susidarė plona laikina sniego danga (Šiaurės rytų Lietuvoje bei kai kur Žemaičių aukštumoje) bei plonas įšalo sluoksnis.
Nors tokia sniego danga laikoma laikina, tačiau per ateinančią savaitę, tikėtina, ji susidarys visoje šalies teritorijoje, o mėnesio pabaigoje, prognozuojama, jos storis vietomis gali siekti 10–15 cm. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais pagrindinis tokio sezono atributas buvo apniukę, darganoti orai ir labai trumpas šviesus paros metas.
Pastarasis priklauso ne tik nuo laikotarpio tarp saulės patekėjimo ir laidos trukmės bei saulės aukščio virš horizonto tam tikru dienos metu, bet ir nuo bendro apšviestumo, kurį lemia debesų danga (išplitimas), jos storis (ir daugiasluoksniškumas), įvairūs matomumą mažinantys orų reiškiniai, tokie kaip rūkas, rūkana, dulksna ir kt.
Beje, tokie reiškiniai šiuo sezonu tikrai yra dažni. Dienos trukmė dabar yra kiek mažiau nei aštuonios su puse valandos, bet iki trumpiausių dienų laikotarpio (12.20 – 24) diena sutrumpės dar kiek daugiau nei valanda. Tačiau dienos trumpėjimas dabar bent du kartus lėtesnis nei kad būna per lygiadienį ir jam artimomis savaitėmis.
Jeigu dienos trukmės kaitą galime tiksliai numatyti bet kuriam metų laikui, tai orų sąlygų kaitą – tik apytiksliai ir tik santykinai trumpam laiko tarpui, pavyzdžiui savaitei (ar trumpesniam).
Pagrindinė atmosferos sraujymė (kuri paprastai susidaro tropinės ir poliarinės kilmės oro masių sandūroje viršutinėje troposferos dalyje) palaipsniui slenka į pietus ir taip nukreipia Atlanto ciklonus link Vidurio Europos, vėliau link Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų rytų.
O Šiaurės ir Rytų Europoje įsivyrauja šaltas poliarinis oras. Kol kas virš Baltijos regiono mažų gradientų aukštesnio slėgio sistemoje įsitvirtinusi vidutiniškai šalta oro masė ir ekstremaliai šaltų orų neprognozuojama – Lietuvoje vyraus debesuoti orai, protarpiais silpnas sniegas, minimali oro temperatūra – 0 – -5 laipsniai, dienomis – +2 – -3 laipsniai.
Tačiau ateinančios savaitės viduryje laikinai sustiprės anticikloninis sūkurys virš Skandinavijos, kuris orą Lietuvoje dar labiau atvėsins – naktimis pragiedrėjus oro temperatūra kris iki -5 – -8 laipsnių, dienomis iki 0 – -5 laipsnių.
Pirmadienį į pietus ir pietvakarius nuo Lietuvos praslinks ciklonas, kurio kritulių zona (šlapdriba ir sniegas) gali pasiekti ir pietvakarinę Lietuvos dalį, kitur žymesnių kritulių tikimybė maža. Kadangi ciklono slinkimo greitis mažas, tai krituliai minėtoje Lietuvos dalyje gali užsitęsti ir antradienį.
Trečiadienį slėgis kils, orai dar labiau atvės. Kitos savaitės antroje pusėje, prognozuojama, Atlanto ciklonai jau judės nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų link Skandinavijos, todėl ketvirtadienį–penktadienį Lietuvą pasieks labai nepastovios oro masės su atmosferos frontais.
Vėjas sustiprės, sniegą keis šlapdriba ir lietus, kurį, neilgai trukus, vėl pakeis šlapdriba. Oro temperatūra tiek dieną, tiek naktį bus 0 – +5 laipsniai, pajūryje – +2 – +7 laipsniai.
Daugiausia kritulių laukiama Vakarų Lietuvoje ir pajūryje, o storesnės sniego dangos – Šiaurės rytų Lietuvoje. Kitą savaitgalį minėtas poliarinis lėtai slinkdamas į pietus ciklonas turėtų pildytis virš Baltijos jūros regiono, krituliai palaipsniui liausis, slėgis kils, orai vėl atvės.
Per kitą savaitę atvės beveik visame Europos žemyne. Šilčiau už daugiametę normą bus tik Balkanų pusiasalio pietuose, pietinėje Rusijoje ir Kaukazo regione. Priešingai, anomaliai šalta bus Skandinavijoje, ypač Skandinavijos kalnuose, kur minimali oro temperatūra bus kaip viduržiemį -17 – -22 laipsniai.
Taip pat, santykinai šilti orai bus Arktyje ir, nors minimali oro temperatūra ten taip pat dabar vietomis krinta žemiau -20 laipsnių, bet Grenlandijos pakrantėse, vakarinėje Centrinės Arkties dalyje bei Čiukčių jūros regione oro temperatūra tik 0 – -5 laipsniai. Sibiro (Azijos) žiemos anticiklonas vis dar nėra pastovus, o virš žemyno susidarančios aukšto slėgio sistemos kol kas dar yra stipriai veikiamos labiau dinamiškų Atlanto, Ramiojo vandenyno ir Viduržemio jūros ciklonų.
Gali būti, kad dėl to Centrinėje Azijoje vis dar rudeniškai šilta, o tokiose Vidurinės Azijos šalyse, kaip Turkmėnija ir Uzbekistanas (pietiniai ir centriniai rajonai) dienos oro temperatūra dar pakyla iki +20 – +25 laipsnių.
Ilgalaikių orų prognozių duomenimis likusi lapkričio mėnesio dalis Šiaurės Europoje ir, dalinai, Baltijos regione bus šaltesnė už daugiametę. Lietuvoje tai sudarytų nuo kelių dešimtųjų iki vieno laipsnio žemiau normos, taigi nieko ekstremalaus. Vidurio ir Rytų Europoje šiltesni nei įprasta orai prognozuojami nuo antro gruodžio dešimtadienio.
