Taip pat gyventojai kelia vaizdus su apledėjusiais (greičiau apšarmojusiais) automobilių stiklais šį rytą. Tai iš karto po kalendorinės vasaros pabaigos irgi atrodo keistai. Agrometeorologijos stočių duomenys apie šio ryto minimalią paklotinio paviršiaus oro temperatūrą bus, matyt, paskelbti vėliau, o minimali oro temperatūra rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse buvo nuo 0,9 iki 6 laipsnių.
Panašus minimalios oro temperatūros fonas, prognozuojama, laikysis ir artimiausiomis dienomis.
Ramiomis, giedromis ar mažai debesuotomis naktimis labai išryškėja mikroklimatiniai teritorijos su skirtingais kraštovaizdžiais skirtumai: žemesnėse reljefo formose (slėnių šlaitų apatinėse dalyse, daubose), miško aikštelėse, virš lengvų smėlio, priesmėlio ir kt. dirvų minimali oro (o ir paviršiaus) temperatūra įprastai būna 2–4 laipsniais žemesnė už foninę to regiono oro temperatūrą.
Priešingai, miesto centre, kalvų viršūnėse, miško tankmėje ir pan. minimali temperatūra maždaug tiek pat būna aukštesnė už foninę. Ne tik Lietuvoje naktys tokios šaltos.
Latvijos pietryčiuose ir šiauriniame pakraštyje, Estijos centriniuose ir pietiniuose rajonuose, Baltarusijos pietuose (Polesė), centre ir šiaurėje, Lenkijos ir Kaliningrado srities rytuose šio ryto oro temperatūra krito iki -1 – +4 laipsnių ir, žinoma, vietomis buvo fiksuojamos šalnos dirvos paviršiuje.
Kas gi tokio nutiko, kad nuo karščio bangos, kuri pasibaigė rugpjūčio 29 dieną, prabėgus vos kelioms dienoms minimali temperatūra priartėjo prie 0 laipsnių?
Pirmiausia reiktų paminėti, kad rugpjūčio pabaigos kaitra buvo anomalus reiškinys tiek Lietuvoje, tiek aplinkiniuose regionuose, o štai dirvos paviršiaus šalnos rugsėjo pradžioje nėra jau toks retas reiškinys. Šilta tropinės kilmės oro masė, kuri cirkuliavo atsitraukiančioje į pietryčius ir senoje anticikloninėje sistemoje buvo pakeista poliarine sausa oro mase, kuri apėmė visą poliarinio anticiklono (su centru virš Norvegijos jūros) barinę sistemą.
Palyginimui, oro temperatūra 1,5 km aukštyje virš žemės paviršiaus (jūros lygio) pirmojoje oro masėje buvo +14 – +16 laipsnių, o pastarojoje – +2 – -1 laipsnis. Taigi, oro masės apatinės dalies temperatūra sumažėjo vidutiniškai 15 laipsnių, maždaug tiek ar mažiau pakito minimali ir vidutinė paros oro temperatūra.
Minėto poliarinio anticiklono gūbrys ir artimiausiomis dienomis bus ištįsęs link pietryčių Baltijos, o jo rytiniu pakraščiu į šalį toliau slinks sausas ir vėsus oras, nors dienos išliks saulėtos. Na, o patį poliarinį anticikloną rajone, kuriame jis dabar ir yra, dinamiškai palaiko blokuojantis gūbrys, o tiksliau visas blokavimo procesas virš Šiaurės vakarų Europos.
Pats procesas bei jo geografinė padėtis labai panaši į tą, kuri buvo gegužės pabaigoje ir birželį, ir lėmė ankstyvus karščius bei sausras Vakarų, Pietvakarių ir Vidurio Europoje. Todėl karštos dienos savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje prognozuojamos Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijos šiaurėje, Vengrijoje ir beveik visame Balkanų pusiasalyje.
Nors visame mūsų regione įsitvirtino neigiama oro temperatūros anomalija – jis nėra šalčiausia vieta. Žinoma, dabartiniu metu šalčiausia yra Antarktidoje. Ten ant storo ledo kupolo įrengtos stotys registruoja labai žemą oro temperatūrą – -75,3 laipsnio (bazė Vostok), na, o karščiausios Žemės vietos dabar yra Vidurio Rytuose (Kuveitas, Irakas, Iranas) – +47 – +49,1 laipsnio.
Orai Lietuvoje ir toliau bus mažai kaitūs, saulėti ir sausi su didele paros oro temperatūros kaitos amplitude. Naktimis vyraus +2 – +7 laipsniai temperatūra (pajūryje bent 3–5 laipsniais aukštesnė), vietomis išliks silpnų šalnų tikimybė (išskyrus pajūrį ir Pamarį), dienomis +13 – +18 laipsnių. Daugelyje rajonų be lietaus.
Didžiausia trumpalaikio lietaus tikimybė išlieka pajūryje ir gretimuose rajonuose. Čia didžiausią įtaką turi šiltas jūros paviršius (centrinėje Baltijos jūros akvatorijoje vandens paviršius įšilęs iki +18,5 – +21 laipsnio), kuris skatina turbulenciją ant jo užslinkusio šalto, nors ir sauso oro sluoksniuose. Drėgmė pernešama į aukštesnius lygius, formuojasi kamuoliniai debesys ir trumpalaikės liūtys.
Oro srautai kartais tokius debesis nugena gana toli į žemyną, ypač virš lyguminio reljefo (pavyzdžiui, nuo Rygos įlankos link Vidurio Lietuvos žemumos) kol jie visiškai praranda savo drėgmės potencialą. Kitos savaitės viduryje iki Šiaurės rytų Atlanto turėtų atkeliauti keli silpstantys Atlanto tropiniai ciklonai, kurie savo sistemose perneša didelius drėgmės kiekius bei šilumą, turi stiprų sukimosi momentą, todėl greičiausiai visas ar dalis blokuojančio proceso virš Šiaurės vakarų Atlanto suirs ir didelio masto atmosferos cirkuliacija regione keisis.
Ilgalaikių orų prognozių schemos rodo, kad šaltesni nei įprasta orai ilgiausiai gali išsilaikyti pirmas dvi rugsėjo savaites (jeigu niekas nepasikeis), vėliau laukia atšilimas, o gal net bobų vasara. Drėgnesni orai jau gali pasirodyti ir kitos savaitės antroje pusėje, todėl, greičiausiai, rudeninės sausros pasekmių nepatirsime. Aišku, čia didelis drėgnų orų indėlis birželio mėnesio viduryje ir liepą.
