Tačiau žingsnelis po žingsnelio, vienas pastebėjimas po kito ir susidėliojome būsimos vasaros paveikslą. Tik, gaila, kad jis daug gero nežada.
Ne tik šalta vasara, bet ir derlius prastas
Kaip vieną iš šaltos vasaros pradžios požymių profesorius įvardijo tai, kad šiais metais vėlavo sugrįžti kregždės.
„Kregždės atneša šilumą. Pradžioje vasaros tikrai nebus geros šilumos“, – sakė dr. L.Klimka ir, paklaustas, kokia temperatūra turėsime tenkintis, juokėsi, jog „dvidešimt laipsnių dar nėra taip blogai“.
Prisimindamas gruodžio mėnesį minimas šv. Liucijos dienas ir visų metų orų stebėjimus, gamtos mokslų daktaras prognozavo, kad po šalto birželio turėtų ateiti šilta liepa.
„Dar galiu pasakyti apie paukščius: reikėtų žiūrėti, kur pempės lizdus susisuko – jeigu luomelėje, tai vasara bus sausa, jei ant kalniuko – drėgna, daug lietaus. Gaila, bet nespėjau pamatyti, kur pempės šiemet suka lizdus, nes darbai mane privertė iš sodybos Aukštaitijoje grįžti į sostinę, – apgailestavo dr. L.Klimka ir pridūrė, kad „tai panašus spėjimas, kaip ir su skruzdėlynais: arba skruzdėlės skruzdėlynus iškelia tarp žolių, arba giliai žemėje.“
Nedžiuginančią žinią, anot profesoriaus, šiais metais iškukavo ir gegutė.
„Gegutė šiemet užkukavo dar nesusprogus lapams. Tai reiškia, kad bus blogai, derlius prastas. Sakoma, jeigu gegutė užkukuoja ant nuogų šakų, reiškia dėl įvairių priežasčių – ar labai kontrastingi orai, ar labai mažai šilumos – prastas derlius išauga ir žmonėms tada sunku išgyventi būna, – patirtimi ir senolių išmintimi dalijosi gamtos mokslų daktaras.
Netgi svarbu, kurioje medžių pusėje paukščiai suka lizdus – ar užuovėjoje, ar labiau šiaurinėje pusėje. Dažniausiai prieš sausrą paukščiai lizdus suka šiaurinėje pusėje, pavėsyje pasislepia, o jeigu šaltos dienos laukia, ieško užuovėjos.“
Stebėkite, kokios bus Sekminės
Pasidomėjus, ar paukščių siunčiamus ženklus gali stebėti miestiečiai, profesorius teigė, jog retai ir vis tik tiksliau būna, jei jie stebimi natūralioje gamtoje. Tačiau dr. L.Klimka miesto gyventojams siūlė stebėti kitus paukščius.
„Atvažiavęs į miestą, nematau čiurlių, jie nesugrįžo dar. O tai reiškia, kad bus vėsu ir tikroji šiluma dar neatėjo, – sakė pašnekovas. – Taigi atrodo, kad tokių permainingų ir su lietumi orų mums dar teks iškentėti.“
Profesorius patarė stebėti ir kokia bus Sekminių diena, kuri šiais metais bus birželio 5-ąją.
„Jeigu Sekminių diena saulėta ir graži, tada ir vasara bei tikroji šiluma ateina. Bet jeigu su vėju ir lietumi, tai dar tenka susigūžti“, – kalbėjo žinovas.
Jau praėjęs, tačiau taip pat svarbus vasaros orų rodiklis buvo ir kaip sprogo du pagrindiniai medžiai – alksnis ar beržas: „Jeigu pirmasis alksnis, vasara bus lietinga, jeigu beržas – šiltesnė, geresnė vasara laukia. Svarbu ir tai, kaip pražįsta lazdynų ir baltalksnio žirginiai – kuris iš jų pirmas: jeigu baltalksnis – lietinga vasara, jeigu lazdynas – graži vasara.
Deja, pats šių požymių nespėjau pastebėti, jau turėjau išvažiuoti iš kaimo į Vilnių, todėl bijau ir tvirtinti“.
Stebėkite gandrus
Dr. L.Klimka sutinka, kad prognozuojamam prastam būsimam derliui gali pakenkti ir šaltas pavasaris, kurio orą jis išpranašavo dar žiemos pabaigoje. O dėl šilumos stokos net ir paukščiai neskuba sugrįžti iš šiltų kraštų ar perėti.
„Nors varnėnai pirmą vadą jau išvedė, bet, kiek pastebėjau paukščiams grįžtant, kad šiemet jų mažiau sugrįžo. Galbūt taip yra todėl, kad šalta ir jie pasiliko kažkur šiltesniame krašte nenorėdami čia sugrįžti. Taip pat ir gandrų mažiau. Tiesa, jų kelionė labai sunki, gal žūsta daug, bet kartais tikrai jų daugiau grįžta.
Aukštaitijoje, kur aš buvau, šiemet tikrai jų matosi mažiau. Gandrai jaučia, kad maisto stygius bus. Beje, žmonės stebi, ką gandras išrideno iš savo lizdo – gandriuką ar kiaušinį. Sako, jeigu gandriuką, vasara bus gera. Gandriukas sugebės pats prasimaitinti net ir išstumtas iš lizdo.
O jeigu kiaušinį – vadinasi, gandrai nujaučia, kad bus maisto stygius: varliagyvių, pelių laukuose – pagrindinio jų maisto, bus mažiau“, – pastebėjimais dalijosi etnologas ir tiems, kam įdomu pamatyti patiems, ragino gandrus stebėti kaip tik šiuo metu, nes būtent dabar yra jų perėjimo laikas.
Taigi, būdavo įvairių požymių, kuriuos kaimo žmonės žinodavo, nes ilgametę patirtį, kuri buvo sukaupiama per ilgus metus, perduodavo iš lūpų į lūpas. Todėl jie retai apsirikdavo. Tačiau geriausiai galima nuspėti, kai yra požymių sankaupa, o ne vienas kuris nors, nes tuomet galima ir apsirikti.
„Kad taisyklė būtų patvirtinta, reikia kelių argumentų, – juokėsi profesorius. – Taigi, sudėjus visus požymius, kuriuos mes aptarėme, galime maždaug pasakyti, kokia vasara mūsų laukia.
Vis tik visi jie rodo, kad greitai šilumos nesulauksime. Daugiau į antrą vasaros pusę, po Joninių, tikriausiai galėsime pradėti mėgautis šiluma. Kad tik didelių kontrastų daug nebūtų, nes kartais būna, kad po tokio šalto, vėjuoto oro staiga pratrūksta sausra.“
Tad metai, anot dr. L.Klimkos, bus sunkūs visomis prasmėmis: „Nerimo ir netikrumo tikrai yra daug“.
