Pavyzdžiui, Getingene, Vokietijoje, oro temperatūra pasikeitė nuo -23,8 laipsnių iki +18,1 laipsnio Celsijaus.
Toks staigus terminių sąlygų pokytis lėmė ne tik spartų sniego dangos nykimą, bet ir privertė skleistis medžių pumpurams. Lietuvoje taip pat įvyko kardinalūs orų pokyčiai, bet vėliau ir per trumpesnį laiko tarpą.
Pavyzdžiui, Kybartų stotyje (Vilkaviškio raj.) dar praeitą penktadienį ryte minimali oro temperatūra buvo -18.8 laipsnių Celsijaus, o vakar netgi buvo pasiektas tos dienos Lietuvos maksimalios temperatūros rekordas, +15,9 laipsniai Celsijaus, o absoliuti oro temperatūros svyravimų amplitudė per 6 paras siekė 34,7 Laipnsių Celsijaus.
Dėl tokios šilumos Lietuvoje sparčiai tirpsta sniegas, kurio beveik neliko pajūryje, pamaryje, Suvalkijoje ir vietomis Vidurio Lietuvoje, tačiau Rytų ir Pietryčių Lietuvoje vietomis jo dar yra virš 15 cm. Vis pasigirsta perspėjimų apie būsimą didelį pavasario potvynį.
Taip, greito ir stipresnio potvynio reiktų tikėtis Žemaitijos (ypač vakarinės dalies) upėse, kur potvynis jau prasidėjo, o žemėje vis dar laikosi įšalas. Rytų Lietuvoje – priešingai, geriausiu atveju sniegas galutinai ištirps per kitą savaitę, įšalas nedidelis ir neištisinis, todėl potvynis bus labiau ištęstas laike, ir neviršys ekstremalaus potvynio kriterijų.
Regioninės vandens atsargos sniege yra nepakankamos dideliam potvyniui pagrindinėse Lietuvos upėse, Nemune ir Neryje, ypač tai pasakytina apie centrinius ir šiaurės vakarinius Baltarusijos rajonus.
Kitaip yra šiaurinėje Baltarusijos dalyje bei Smolensko ir Tverės srityse (Rusija), kur atsargos gerokai didesnės ir tai sudaro palankias sąlygas aukštam pavasario potvyniui Dauguvos upėje.
Kalendorinės žiemos sezonas eina į pabaigą ir sezoniniai oro temperatūros vidurkiai rodo, kad ši žiema didesnėje Europos dalyje atitiko sezono daugiamečius duomenis, išskyrus dalį Rytų ir Šiaurės Europos, kur ji buvo vėsesnė už normą.
Labiausiai kontrastingas yra šis mėnuo ir, jeigu jis truktų dar bent 5 dienas (kaip normalus mėnuo) – greičiausiai vidutinė mėnesio temperatūra taptų labai artima mėnesio normai. Iki šios dienos vidutinė mėnesio temperatūra Vilniuje yra kiek žemiau -6 laipsniai, o daugiametis vidurkis yra apie -4.5 laipsniai. Taigi, tokiais kontrastingais mėnesiais vidutinė mėnesio temperatūra yra labai neinformatyvi.
Vakar dienos ledo dangos Baltijos jūros žemėlapis (FMI) rodo, kad tvirtas ledas kol kas gerai laikosi šiaurinėje Rygos ir Suomių įlankų dalyje bei ties Alandų salomis.
Pietinėje Kuršių marių dalyje ledas yra stabilus, o šiaurinėje (Lietuvos pusėje) jis jau tapo judrus ir lipti ant ledo darosi pavojinga, nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis ledo storis matavimo vietose dar yra 17–20 cm storio. Mažai tikėtina, kad Kuršių marios nuledės per kitą savaitę.
Pirmadienį mus pasiekusi šilumos banga atkeliavo nuo šiaurės vakarinės Afrikos dalies ir šalia esančių Atlanto akvatorijų, o šiandien jau traukiasi į pietryčius. Pati tropinės kilmės oro masė buvo ne tik šilta, bet ir labai sausa, todėl Vakarų ir Vidurio Europoje, daugelyje stočių buvo registruota vasario mėnesio maksimalios oro temperatūros rekordai.
Taip pat buvo stebimas ir didelis atmosferos dulkėtumas, kurio kilmė – vakarinė Sacharos dykumos dalis. Lietuvoje dėl mažai judraus atmosferos fronto ir didesnio debesuotumo šis reiškinys tiesiogiai nebuvo stebimas.
Savaitgalį vyraus kiek vėsesni orai, o naktimis grįš nedidelis šaltukas, tačiau tai normalu kovo mėnesio pradžiai. Kitos savaitės pradžioje Lietuvą vėl pasieks nauja, kiek silpnesnė šilumos banga su jūrinės kilmės oro mase, todėl dienomis oro temperatūra kils virš +5 laipsnių, o naktimis, priklausomai nuo regiono, laikysis apie nulį ar šiek tiek aukščiau 0 laipsnių.
Oro slėgis kils ir kritulių tikimybė bus maža. Žymesnių pokyčių galėtume tikėtis antroje kitos savaitės pusėje, kada vakarinę pernašą sutrikdys aukšto slėgio sistema besiformuojanti virš Šiaurės vakarų Europos ir Islandijos. Prognozuojama, kad tuomet šalta ir drėgna oro masė gali atkeliauti nuo šiaurinės Rusijos dalies ir Barenco jūros regiono.
