Profesorius džiaugėsi, jog pagrindiniai bruožai vis dar pasitvirtina. Įpusėjus šaltajam sezonui, ir vėl smalsu, kokia bus kita pusė ir kaip jį pabaigsime. Šįkart etnologas sako: „Trumpai drūtai – likusi žiema bus permaininga“.
Speigų nebus
Anot dr. L. Klimkos, pirmoji žiemos pusė buvo švelni, šaltukas spaudė nežymiai, o baltoji žiemos skraistė tai pasirodydavo, tai vėl išnykdavo. Tačiau per likusius pusantro mėnesio galime tikėtis kiek daugiau laipsnių su minusu.
„Žiūrint į dienas nuo šv. Liucijos (gruodžio 13-osios), kai spėjami visų ateinančių metų orai, pirmieji mėnesiai nebus labai žiaurūs. Kad ir, pavyzdžiui, sausis, kurį apibūdina Liucijos diena – kaip snyguriavo, kaip vėjas pūtė – rodo, kad speigai ilgai neturėtų užtrukti.
Gruodžio 14-oji, kuri pranašauja vasario mėnesio orus, buvo ūkanota ir šiek tiek pašalę. Todėl galima sakyti, kad trumpiausią žiemos mėnesį turėtų vyrauti neigiama temperatūra, bet kadangi ūkanota, didelio šalčio nebus“, – stebėjimais dalijosi pašnekovas.
Prisiminus, jog rudens pabaigoje išsakytos profesoriaus mintys iš tiesų išsipildė, jis tik pritariamai linktelėjo ir papildė:
„Taip, tikrai taip. Ir šv. Martyno diena (lapkričio 11-oji) neapgavo šį kartą – buvo palyginti šilta, o tai aiškiai rodė, kad Kalėdos bus su sniegeliu.“
Sniego bus
Žvilgtelėjęs šiek tiek į priekį, etnologas iš karto informavo, jog pirmasis pavasario mėnuo taip pat turėtų būti panašus į paskutinįjį žiemos.
„Kovas turėtų būti labai panašus – su šaltuku, sniegu, bet be didelių šalčių ir speigų. Kadangi nei gruodžio 13 nei 14 diena nebuvo su stipriais krituliais – lietumi ar sniegu – tai rodo, kad sniego nebus gilu. Panašiai kaip ir dabar – šiek tiek snyguriuoja, šiek tiek nuleidžia sniegą – nebus gilių pusnynų ir speigų“, – apie savo stebėjimus pasakojo gamtos mokslų daktaras.
Sprendžiant iš profesoriaus prognozių, likę žiemos mėnesiai turėtų būti vaikų svajonių žiema – be didelio šalčio, bet su dideliais sniego seniais, nes sniegas, esant tokiai temperatūrai, turėtų puikiai lipti.
„Galima šiek tiek pasidžiaugti jos malonumais. Gal biskutį ir tas ligas pristabdys toks pastovesnis oras – mažiau peršalimų, o kiekvienas peršalimas gresia komplikacijomis“, – vylėsi dr. L. Klimka.
Viską susirenka Žemaitija
Kalėdiniu bei naujametiniu laikotarpiu gamtos dovana – ypatingai gausiu sniegu – galėjo džiaugtis Žemaitija ir šiaurės Lietuvos regionai. Tačiau kitur šio grožio ir džiaugsmo akims kliuvo žymiai mažiau. Kaip teigė etnologas, tokias tendencijas taip pat galima išskaityti gamtos pateikiamuose koduose, tačiau tam reikia ypatingai kruopštaus stebėjimo.
„Taip, ženklai šiek tiek rodo tendencijas dideliuose plotuose, regionuose, kur kritulių gali būti mažiau, o kur daugiau. Sakyčiau, kad likusią žiemos dalį Žemaitijoje ir bus daugiau kritulių. Kadangi aš dabar karantinuojuosi Zarasų rajone, tai mano stebėjimai daugiausiai paremti šio rajono stebėjimais. Tačiau labai didelių skirtumų negalėčiau įžvelgti“, – pažymėjo pašnekovas.
Vis tik vidurio Lietuva, kur yra ir Kėdainiai, iš tų regionų, kurį krituliai ne retai aplenkia ne tik vasarą, bet ir žiemą. Dr. L. Klimka su tuo sutiko ir paaiškino, kodėl taip yra.
„Taip yra todėl, kad žemaičių aukštumos kažkiek sulaiko ciklonų nešamus kritulius ir ten visada iškrinta daugiau ir lietaus, ir sniego. Nors tos aukštumėlės nedidelės, bet jos vis tiek turi kažkiek įtakos ir, tarkim, vidurio Lietuvą šiek tiek pridengia. Žemaitija viską susirenka, todėl ten ir žolė, ir miškai vešlesni, tankesni. Kaip senovėje sakydavo: „Net kryžiuočiai sunkiai prasibrauna pro Žemaitijos girias“, – šypsodamasis sakė profesorius.
O padėkojus už pasidalintas įžvalgas ir beatsisveikinant iki žiemos pabaigos, kuomet vėl bus įdomu sužinoti, kokiu pavasariu mėgausimės, dr. L. Klimka pridūrė:
„Man pačiam labai įdomu pasitikrinti, kaip kas bus ir ar išsipildys mano spėjimai.“
