Birželio mėnesį buvo garsiai kalbama apie globalaus atšilimo pasekmes, bet liepa buvo visai „normali“ – artima daugiamečiui vidurkiui. Lietuvoje (įskaitant ir šiandieną) liepa buvo bent 0,5–1,2 °C vėsesnė už normą (1981–2010 m. vidurkį).
Didžiausia neigiama temperatūros anomalija fiksuota Šiaurės Europoje: Vidurio ir Pietų Skandinavijoje, pietinėje Suomijoje, Islandijoje. Čia neigiama temperatūros anomalija sudarė nuo 1,5–3 °C.
Vėsu buvo ir kitose Baltijos šalyse, šiaurinėje Vokietijos dalyje, Nyderlanduose ir Britų salose. Palyginimui – birželį stipriausia šilumos anomalija fiksuota Skandinavijoje (iki +6 °C), Suomijoje, Estijoje ir Ukrainoje – iki +4 °C.
Toks šilumos židinių apsikeitimas skirtingais vasaros mėnesiais lengvai paaiškinamas anomaliu slėgio laukų pasiskirstymu virš Europos. Birželio mėnesį anomaliai aukštas slėgis laikėsi virš Šiaurės ir Šiaurės rytų Europos, o anomaliai žemas – virš Pietų ir Vidurio Europos (anomalijų dydis atitinkamai siekė +4 – +6 hPa ir -4 – -5 hPa).
Be to, toks slėgio anomalijų pasiskirstymas vadinamas blokuojančiais procesais. Liepą anomaliai žemas slėgis laikėsi virš visos Šiaurės Europos (-4 – -5 hPa), o aukštas virš Šiaurės Atlanto.
Tokia slėgio lauko struktūra yra artimesnė vidutiniam slėgio pasiskirstymui negu blokuojantys procesai, todėl ir terminių anomalijų dydis ir užimamos teritorijos yra mažesnės.
Paprastai vasarą anomaliai vėsūs orai ilgai laikosi ten, kur įsitvirtina aukštuminis žemo slėgio darinys: ciklonas arba slėnis. Vidutiniškai tokie dariniai vasarą laikosi arčiau poliaus, aukštose platumose. Šiuo metu vienas tokių židinių yra virš europinės Rusijos dalies, kiti du – virš Grenlandijos ir rytinės Arkties.
Numatoma, kad kitą savaitę pirmasis židinys užsipildys ir neigiamų anomalijų zona iš Europos pasitrauks arba bent sumažės jos plotas. Šiuo metu šiltesni nei įprasta orai laikosi Arktyje, Šiaurės Sibire, didesnėje Kanados dalyje ir Vakarų bei Pietų Europoje. Panašios tendencijos Šiaurės pusrutulyje turėtų išsilaikyti ir kitą savaitę. Kiek labiau atšils Vidurio Europoje, o Tolimuose Rytuose, dėl intensyvių musoninių liūčių, atvės.
Stipriausios musoninės liūtys numatomos Pietryčių Azijoje: Birmoje, Laose, Kambodžoje ir pietinėje Kinijoje – iki 300 – 900 mm per savaitę. Liūtys numatomos ir kalnuotoje Šiaurės Korėjos dalyje. Deja, detalios informacijos apie liūčių sukeltus poplūdžius, nuošliaužas, aukas bei nuostolius iš šios šalies, matyt, nesulauksime.
Dėl pastovaus pietų srauto nuo JAV Didžiųjų lygumų ir ilgos saulės spindėjimo trukmės karšti orai kitą savaitę laikysis Kanados šiaurės-vakarų teritorijoje (24–28 °C), o taip pat Manitoboje, Saskačevane ir Ontarijo provincijos rytuose.
Artimiausios prognozės
Šiandien per Lietuvą iš šiaurės vakarų link pietryčių juda okliuzijos fronto likučiai. Nors pats atmosferos frontas jau neištisinis, tačiau drėgmės kiekis fronto zonoje yra pakankamas. Šiandien jau nuo ryto lyja Žemaitijoje, vėliau kritulių zona pasislinks į Vidurio ir Pietų Lietuvą.
Tikėtina, kad šis lietus šiek tiek padidins lengvų Pietų Lietuvos dirvų (kurios iki šiol buvo beveik sausos) drėgnumą. Praėjus frontui slėgis kils, o vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų ir šiaurės bei susilpnės.
Savaitgalį numatomi saulėti orai su trumpalaikių liūčių tikimybe kai kur pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje. Maksimali oro temperatūra dieną bus 19–23 °C, tačiau naktys dar išliks vėsios. Pirmadienį vėjas pasisuks iš pietų ir oras dar labiau sušils.
Pirmadienį iš pietvakarių (nuo Alpių regiono) Lietuvą pasieks atmosferos slėnis su lietumis, kai kur gali palyti gausiai (daugiausia vakarinėje dalyje). Praėjus šiai lietaus zonai slėgis Lietuvoje vėl kils ir įsivyraus šilti bei saulėti orai, o kitos savaitės pabaigoje gal net karšti. Taip pat atšils ir naktys.
Koks bus rugpjūtis ir rudens pradžia?
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad didžiausia šiltų ir sausų orų tikimybė rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje numatoma rugpjūčio viduryje. O sezoninės prognozės rodo rudenį būsiantį šiltą ir sausą.
