Vaikams nuolat dera priminti, kad būti prie vandens telkinių, mokytis plaukti, šokinėti nuo tiltelių, nardyti, galima tik prižiūrint saugusiam žmogui – iškilus pavojui, jis galėtų nedelsiant padėti. Prieš lipant į vandenį reikia įsitikinti, ar krantas yra palankus maudytis saugiai, ar nėra per gilu. Pulti į vandenį iškart, nors diena ir labai karšta, negalima.
Būtina saugotis stiprios srovės, o plaukiant valtimi reikia sėdėti ramiai – išdykaujant ar vaikštant, ji gali apvirsti.
Prie jūros pirmiausia būtina įsitikinti, ar budi gelbėtojai, ar leidžiama maudytis. Tą pasako prie gelbėtojų stočių kabančios vėliavos – geltonos ir raudonos spalvų vėliava patvirtina, kad paplūdimį prižiūri gelbėtojai.
Geltona vėliava skelbia, kad maudytis pavojinga, raudona – draudžiama. Plaukioti vieniems jūroje ant pripučiamų čiužinių, ratų, ar kitokių daiktų, taip pat yra draudžiama.
Pamačius skęstantį žmogų, policijos pareigūnai pataria nedelsiant telefonu 112 kviesti gelbėjimo tarnybas, labai svarbu kuo tiksliau nurodyti vietą, kurioje atsitiko nelaimė. Saugiausia padėti skęstančiajam – numesti, ar priplaukus per atstumą paduoti, kokį nors plūduriuojantį daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti ir laikytis virš vandens.
Jei patys pradėtumėte skęsti, patariama įkvėpti kuo daugiau oro, šauktis pagalbos, ar bandyti atkreipti dėmesį mojuojant rankomis. Plaukti į šoną nuo srovės ir, tik ištrūkus iš jos, sukti kranto link.
Jei į kvėpavimo takus patektų vandens, patariama nedarant staigių judesių apsiversti ant nugaros ir atsikosėti, jei mėšlungis sutrauktų raumenį – stengtis nepanikuoti, jį įtempti ir bandyti plaukti kranto link.
Saugios vasaros linkintys Klaipėdos policijos pareigūnai taip pat įspėja, kad niekada neliptumėt į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Apsvaigęs žmogus aplinką ir savo galimybes vertina neadekvačiai, todėl iki nelaimės – vos vienas žingsnis.
