Jeigu dalyje Rytų Europos ir Baltijos regiono gegužės mėnuo buvo anomaliai vėsus (apie 3 °C žemiau normos), tai Pietvakarių Europoje – anomaliai šiltas, tačiau ne pats šilčiausias.
Vakarų Sibire, dalyje Rytų ir Pietų Sibiro bei Centriniuose Arkties regionuose šilumos anomalija siekia 5 °C. Reiktų pridurti, kad Sibire ir pusė balandžio buvo labai šilta, dėl to šis regionas visai neturėjo pavasario.
Žiema ten baigėsi balandžio pirmoje pusėje, o jau trečią balandžio dešimtadienį oras sušilo iki 20–28 °C, vėliau įsivyravo karščiai iki 30–35 °C. Žinoma, karštis pirmiausia įsivyravo Krasnojarsko krašto pietuose, Tuvoje, Altajujuje, Kemerovo srityje ir kitur, tačiau greitai pasiekė ir poliarinius rajonus.
Tokia neįprasta šiluma negalėjo nepaveikti kitų procesų: pastovi sniego danga nutirpo nuo pusės iki mėnesio anksčiau už daugiametes datas. Bent pusę mėnesio anksčiau (mažose upėse dar anksčiau) prasidėjo ledonešis ir pavasario potvynis didžiosiose Sibiro upėse: Obės ir Jenisiejaus aukštupio ir dalinai Lenos baseinuose.
Toliau rytuose, Šiaurės rytų Jakutijoje, Amūro baseine, Kamčiatkoje ir kitur, pavasario procesai vystosi normaliu laiku ar net vėluoja.
Tokį netolygų šilumos pasiskirstymą Eurazijoje lėmė kvazistacionarios ilgos atmosferos bangos: gūbrys virš Šiaurės rytų Atlanto, slėnis virš Rytų Europos ir kitas gūbrys virš Rytų Sibiro.
Kai tokios bangos tampa nejudriomis arba mažai judriomis, tai aukštuminiai slėniai užsipildo šaltu poliarinės kilmės oru, o gūbriuose (ypač jų vakarinėje periferijoje) – cirkuliuoja šiltas tropinės kilmės oras.
Tokių anomalijų pasekmės gali būti ilgalaikės. Jau dabar baigiamas išnešti ledas iš Obės ir Jenisiejaus įlankų šiaurėje, o tuomet į Arktį plūstels šiltesnis nei įprasta upių vanduo. Todėl laukiama žymesnio Arkties jūrų atitirpimo šį sezoną.
Šiuo metu Arkties jūrų ledų plotas yra bent 1 mln. km2 mažesnis už daugiametį.
Labiausiai aptirpę yra Barenco (šiaurinė dalis), Karos, Ochotsko jūros ir Hudzono (Hatsono) įlanka Kanadoje. Kol kas šis pavasaris nėra rekordinis ir atitinka ledo plotą nustatytą šiuo sezonu pastaraisiais metais (2018, 2019, 2016), tačiau ateinančios vasaros sezonas dar gali tapti rekordinis.
Mat didesnę Centrinė Arkties dalį užima ne pakiniai (daugiamečiai) ledai, o sezoninis plonesnis ledas.
Kitas anomalijų pasireiškimo regionas – Pietų Azija. Šiek tiek vėluojant vasaros musono liūtims, stipri karščio banga pasiekė šiaurės Indiją ir kelias dienas maksimali oro temperatūra laikėsi arti 50 °C (Naujajame Delyje 47–48 °C).
Tam gali turėti įtakos ir bent 1 °C už daugiametį šiltesnis vanduo Arabijos jūroje ir kai kuriose šiaurinio Indijos vandenyno akvatorijose.
Šiuo metu karščiausias oras yra Pietiniame Irane ir JAE (iki 45–46 °C). Neseniai buvo pranešta, kad stiprios audros liūtys niokojo vakarinę Australiją, kai tropinis sūkurys transformavosi į vidutinių platumų audrą ir užslinko ant sausringų Vakarų Australijos rajonų.
Tačiau liko nepastebėta, kad Pietų Australijoje šis ruduo (mūsų pavasaris) buvo pats vėsiausias ir drėgniausias per stebėjimų laikotarpį.
Dėl aktyvių Pietų vandenyno frontų ir šalto oro įsiveržimų Australijos Alpėse per gegužę iškrito rekordinis kritulių kiekis – 410 mm. Tai turėtų artimiausiu laiku padidinti Murėjaus ir jo baseino upių nuotėkį.
Situacija Lietuvoje
Jau vakar prie Lietuvos artinosi pietinio ciklono, kuris susidarė Juodosios jūros regione, užnugaris. Taip, tai ne korekcijos klaida: šis ciklonas link mūsų judėjo užnugariu. Pirmieji jo požymiai – tai sustiprėjęs barinis gradientas ir stiprėjantis šiaurinių krypčių vėjas. Šeštadienį šio ciklono centras turėtų būti virš Rytų Baltarusijos, o storas atmosferos fronto debesų sluoksnis – netoli Lietuvos sienos.
Tokių ciklonų judėjimo greitis yra nedidelis, o sukimosi greitis ne mažesnis, kaip Atlanto ciklonų, todėl orų prognozės gali būti su didelėmis paklaidomis.
Užtenka atmosferos frontui pasislinkti per 100 km nuo prognozuotos trajektorijos ir nesitvirtina nei kritulių, nei debesuotumo prognozė.
Sekmadienį šis ciklonas per vakarinę Baltarusiją nuslinks į Karpatus, o atmosferos frontas turėtų siekti pietinius ir pietrytinius Lietuvos rajonus. Galiausiai, pirmadienį–antradienį ciklonas pasitrauks dar labiau į pietus ir pildysis regione, kuriame ir susidarė.
Veikiant šio ciklono užnugariui vidutinio stiprumo gūsingi vėjai Lietuvoje laikysis iki sekmadienio popietės. Didžiausia kritulių tikimybė šeštadienį susidarys pietrytiniame ir pietiniame Lietuvos pakraščiuose, tačiau nedidelis lietus šeštadienį galimas ir Vidurio Lietuvoje.
Nuo pirmadienio vėjas silps, o Baltijos regione susidarys mažų gradientų slėgio laukas. Per visą savaitę dienomis galimos trumpos liūtys, ypač rytinėje respublikos dalyje.
Oro temperatūra atitiks birželio pradžiai būdingą terminį režimą: naktimis 8–12 °C, dienomis 16–21 °C. Kitos savaitės pabaigoje virš Skandinavijos numatomas intensyvus, mažai judrus ciklonas, kurio frontų zonose (Lietuvoje) galime laukti žymesnio lietaus.
Pirmoje birželio mėnesio pusėje numatomi panašūs orai, žymesnio atšilimo galėtume laukti tik apie mėnesio vidurį.
