Antrojo pasaulinio karo metais Okeanijos regione ir aplink jį vyko stiprūs susirėmimai tarp Sąjungininkų ir Japonijos pajėgų. Savaime suprantama, šis konfliktas įtraukė nemažai lėktuvų ir laivų. Tais laikais, kai GPS technologija dar neegzistavo, pilotai ir jūreiviai turėjo pasikliauti kitomis navigacijos priemonėmis. Ir vienas aukštas liūtinis kamuolinis debesis jiems labai padėjo. Kasdien toje pačioje vietoje Australijos šiaurėje sutinkamas debesis gavo Hektoro vardą, kuris jam prilipo.
Hektoras kariams buvo tarsi švyturys, natūralus teritorijos žymeklis. Tačiau iš karto po karo juo susidomėjo mokslininkai. Juk debesys taip ilgai tiesiog negyvena!
Debesys susiformuoja ir išsisklaido – tai vyksta nuolat. Ir Hektoras nėra išimtis – tai yra didelis kamuolinis audros debesis, kuris susiformuoja beveik kiekvieną popietę nuo rugsėjo iki kovo mėnesio. Aukščiausias šio debesies taškas siekia 20 km aukštį, todėl jis yra matomas išties iš toli. Juolab, kad greitai jį papuošia žaibų blyksniai.
Hektoras – tai reguliariausiai susiformuojantis audros debesis Žemėje. Visada toje pačioje vietoje lengvai prognozuojamu laiku pasirodantis Hektoras gali prikrėsti šunybių – dar praeito amžiaus pabaigoje buvo pasirodę nuotraukų, kuriose užfiksuoti Hektoro išlaužyti medžiai ir apgadintos valtys. Tačiau žmonės šiaip yra atsargesni, nes Hektoro nesunku išvengti.
Hektorą suformuoja keli toje vietoje susiduriantys jūrų vėjai. Jie tarsi tešlą suformuoja Hektorą. Kadangi tie jūrų vėjai yra nuoseklūs, kaip ir drėgmės lygis tame regione, Hektoras taip pat pasirodo tarsi pagal tvarkaraštį.
