„Praėjęs balandis buvo anomaliai šiltas – vidutinė temperatūra buvo net trimis laipsniais aukštesnė už daugiametę normą. Fiksuotos ir rekordinės dienos temperatūros, ir itin didelis šiltų dienų skaičius. Tai – antras pagal šiltumą balandis nuo 1961 metų“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas.
Anot jo, rekordinis balandis buvo 2000-aisiais, kai temperatūra šoktelėdavo ir iki 30 laipsnių Celsijaus.
Šiltesnę gegužę – sausra?
Šiais metais šiluma prasitęsė ir gegužės mėnesį – lietaus nėra, dangus giedras, o kaitri saulė šiluminį bei jutiminį efektą sustiprina dar labiau. „Vis dėlto vidutinė oro temperatūra yra kiek apgaulinga, nes naktį, kai dangus giedras, temperatūra krinta gana žemai, o dieną pakyla gerokai virš 20 laipsnių Celsijaus“, – komentavo dr. D.Valiukas.
Ir nors balandžio pabaiga ir gegužės pirmasis dešimtadienis sausesni, sausros prognozuoti dar nereikia skubėti – dirvožemis pakankamai drėgnas, gruntinio vandens gausu dar nuo praėjusių metų liūčių, tad vandens trūkumo augalams dar nėra.
Pasak klimatologo dr. D.Valiuko, likę du gegužės dešimtadieniai turėtų būti šiltesni ir sausesni, nei įprasta, – apie 14,4 laipsnio Celsijaus, t. y. 1–2 laipsniais daugiau nei daugiametė norma. Šiltais orais prasidėjęs gegužės mėnuo nulėmė ir staigią augalų vegetacijos procesų eigą, todėl medžiai sužaliavo ir pražydo anksčiau, nei turėjo.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis teigė, kad gegužės mėnuo Lietuvoje – pats sausiausas. „Nieko nuostabaus, kad 10–20 dienų per mėnesį visiškai nelyja. Anksčiau gegužę buvo užfiksuota sausrų, kai laikotarpis be kritulių tęsėsi nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio – pavyzdžiui, 1992 metais”, – aiškino klimatologas A.Bukantis.
Balandį – gegužės reiškiniai
Mokslininko pateiktais duomenimis, kai kuriomis balandžio dienomis vidutinė temperatūra buvo viršyta net 10 laipsnių.
Antrasis ir trečiasis mėnesio dešimtadieniai buvo ypač šilti – kai kuriose matavimų stotyse daugiametė norma buvo viršyta net 4–6 laipsniais Celsijaus. „Balandį temperatūra buvo tokia, kokia įprastai būna gegužę“, – teigė prof. dr. A.Bukantis.
Pavyzdžiui, Druskininkuose balandžio pabaigoje fiksuota net 28,6 laipsnio temperatūra. Tačiau aukštų temperatūrų balandį būta ir 2012 metais. Tuo metu termometro stulpeliai kai kur rodė 31 laipsnį karščio. Šilta buvo ir 2000-aisiais, kai balandžio 24 ir 29 dienomis temperatūra kilo iki 27–28 laipsnių.
„Šiemet kruša, liūtys ir žaibai pasirodė balandžio mėnesį, nors tokie procesai dažnesni gegužės pabaigoje ir birželį. Taigi visa gamtos reiškinių puokštė pasireiškė mėnesiu anksčiau“, – sakė A.Bukantis.
Nepaisant neįprastos šilumos, balandis buvo apgaulingas – fiksuota kritulių norma, o vietomis lietaus buvo daugiau nei įprastai, pavyzdžiui, vakariniuose rajonuose. Tuo metu sausringesnis laikotarpis fiksuotas Pietų ir Rytų Lietuvoje. Vis dėlto kritulių buvo pakankamai – vidutiniškai prilijo iki 70 mm. Tik rytiniuose Lietuvos regionuose – apie 30–40 mm, nes krituliai pasirodė atskiromis liūtimis ir pasiskirstė netolygiai.
Įdomu ir tai, kad šiemet po gerokai šaltesnio, nei įprasta, kovo balandžio mėnesį buvo tarsi gegužę – šiluma ir drėgmė paspartino vegetacijos procesus.
Anomalijos vis dažnės
Priklausomai nuo metų, to paties mėnesio temperatūra ir kritulių kiekis gali svyruoti – šiuos procesus nulemia atmosferos cirkuliacija. „Būtų gerai, jei tie svyravimai būtų be klimato šiltėjimo tendencijos. Nepaisant svyravimų, per daugelį metų matavimų duomenys rodo, kad balandžio mėnuo tampa vis šiltesnis“, – teigė klimatologas dr. D.Valiukas.
Anot jo, panašios tendencijos stebimos visoje Europoje ir pasaulyje – vyrauja aukštesnė, nei įprasta šiam metų laikui, temperatūra.
Tai lemia ir susijaukusi atmosferos cirkuliacija. Anksčiau oro masių judėjimas vykdavo iš vakarų į rytus ir atvirkščiai, tačiau keičiantis klimatui vis dažniau oro masės slenka iš pietų į šiaurę ir atgal.
Todėl Lietuvoje fiksuojami klimatologiniai ekstremumai ir anomalijos, kai staiga įsiveržia šiltas, tropinis oras, kurį taip pat staiga išstumia šalta arktinė oro masė, kai tam nėra būdingas laikas.
Apie orų anomalijas perspėjo prof. dr. A.Bukantis. Temperatūros šuoliai ir ekstremumai tapo būdingi balandžio ir gegužės mėnesiams, mat tai susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais. „Jei įsivyrauja pietinė pernaša, tuomet Lietuvą pasieka tropinės oro masės pakraštys – oro temperatūra gali šoktelėti ir iki 30 laipsnių“, – kalbėjo mokslininkas.
Konkrečiam metų laikui ar mėnesiui nebūdingus reiškinius sukelia ir dėl klimato kaitos persitvarkę atmosferos cirkuliacijos procesai, todėl visame Žemės rutulyje fiksuojamas vis daugiau ekstremalių, pavojingų meteorologinių reiškinių. Tai ir audros, stiprios liūtys, dideli karščiai, ilgalaikės sausros, potvyniai.
„Ateityje tokių reiškinių, kurie ir pridaro ekonominių nuostolių, ir daro žalą sveikatai, daugės. Jau ir dabar jų intensyvumas stiprėja, ir tokia tendencija išliks, ypač stiprių liūčių“, – konstatavo prof. dr. A.Bukantis.
Gruntinio vandens atsargos – didelės
Anot klimatologų, gruntinio vandens ištekliai sukaupti dar nuo rudens. Be to, ir balandis nebuvo labai sausas, o kai kuriuose Suvalkijos rajonuose netgi šlapias, ypač ten, kur smarkiau palijo.
Pasak Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vedėjo dr. Juliaus Taminsko, sausringas metas šiemet neturėtų pridaryti žalos, mat drėgmės dirvožemio paviršiuje užtektinai – praėjusių metų pabaiga buvo išskirtinė, kai per liūtis susikaupė labai daug vandens.
„Gruntiniai vandenys beveik visoje Lietuvoje yra labai aukšti. Jei patikrintumėte kaimuose esančius šulinius, pamatytumėte, kad yra neįprastai daug vandens. Augalams, kurie turi išvystytą šaknų sistemą, šis sausringas laikas dar nėra pavojingas. Žinoma, jei sausra toliau tęsis, gerai nebus“, – sakė dr. J.Taminskas.
Ekstremalūs reiškiniai veikia ir ekosistemas
Vis dėlto dėl klimato kaitos į vykstančius temperatūrinius bei kritulių ekstremumus reaguoja ir ekosistemos. Anot prof. dr. A.Bukančio, akivaizdžiausi požymiai – vegetacijos periodo ankstyvėjimas ir migruojančių paukščių ankstyvesnis parskridimas. Kartu į šiaurės pusrutulio vidutines platumas skverbiasi ir kenkėjai – pastebimas pietinėms šalims būdingų rūšių gausėjimas.
„Aukštesnė temperatūra tampa palanki, o optimalios sąlygos susiformuoja kur kas anksčiau, gausėja ir plinta kai kurių gyvūnų populiacijos, jų per vieną sezoną gali užaugti net kelios kartos, pavyzdžiui, kolorado vabalų. Jei jie pradeda savo veisimosi ciklą kur kas anksčiau, gali išsivystyti ir trys kartos. Atitinkamai ir žala bus gerokai didesnė“, – aiškino mokslininkas.
Jo teigimu, šiltos žiemos taip pat sudaro sąlygas įvairiems kenkėjams plisti miškuose – pavyzdžiui, medžiams itin pavojingi žievėgraužiai. O kai keičiantis klimatui gamtinės zonos po truputį slenka į šiaurę, kinta ir tokių augalų kaip eglės paplitimo arealas.
„Eglės nemėgsta aukštos temperatūros, sausringos vasaros. Lietuvoje joms tampa nebepalanku augti. Mūsų šalyje yra pietinė eglių arealo riba ir jos čia jau stresuoja, patiria terminį arba drėgminį stresą ir nyksta. Joms tampa per karšta, nes jų šaknų sistema gana sekli“, – kalbėjo klimatologas prof. dr. A.Bukantis.
Vasaros mėnesiai – šiltesni
Remdamasis naujausiais klimatologiniais duomenimis dr. D.Valiukas teigė, kad šiais metais tiek birželis, tiek liepa turėtų būti sausesni ir šiltesni negu daugiametė norma, o rugpjūtis – artimas normai. „Tačiau kol kas tai tik tendencijos“, – teigė klimatologas.
Anot prof. dr. A.Bukančio, šiemet vasara iš tiesų gali būti kitokia nei pernai. Vis dėlto pasakyti, kokia tiksliai ji bus, klimatologas negali. „Birželio mėnesio temperatūros diapazonas labai didelis – pasitaiko ir apie 14–15 laipsnių, o kai kuriais metais ir 17–18. Be to, krituliai birželį jau dažnesni ir gausesni negu gegužę – jų iškrinta apie 60–70 mm”, – aiškino mokslininkas.
Jo teigimu, pirmasis vasaros mėnuo pasižymi ir dažnomis perkūnijomis, formuojasi kamuoliniai lietaus debesys, atsiranda palankios sąlygos pasiekti troposferos ribas. Tuomet jau galima kruša, stiprios liūtys, žaibai – tai tipiškas birželio reiškinys.
Tikisi geros vasaros ir derliaus
Tuo metu Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vedėjas dr. J.Taminskas teigė, kad šiuo metu gamtoje nieko ypatinga nepastebi. Anot jo, tokių pavasarių yra buvęs ne vienas.
„Panašus pavasaris buvo, kai 1986 metais sprogo Černobylio elektrinė Ukrainoje. Buvo ankstyvas, šiltas, gražus pavasaris, temperatūra siekė kone 30 laipsnių Celsijaus. Suprantama, kad po praėjusių metų nejaukaus pavasario ir vasaros dabartinė klimatologinė situacija atrodo neįprasta“, – aiškino laboratorijos vedėjas dr. J.Taminskas.
Jo teigimu, reikia suprasti, kad pavasaris vienais metais ateina anksčiau, kitais – vėliau. „Tai – tų metų orų specifika. Šį kartą pavasaris atėjo maždaug dviem savaitėmis anksčiau“, – teigė dr. J.Taminskas.
Klimatologo manymu, toks trumpalaikis karštis ir sausringas laikas ekosistemoms jokios neigiamos įtakos nepadarys. Užtat šiais metais galima tikėtis gero derliaus – ankstyvas pavasaris leidžia anksčiau pradėti sėją, įvairių kultūrų vegetacijos pradžia prasideda anksčiau, jos gali greičiau užaugti ir subręsti, o ūkininkai gali tikėtis geresnio derliaus.
„Jei niekas nepamaišys, sausros neužsitęs ilgai ar neprasidės liūtys, duomenys rodo, kad metų pradžia žemdirbiams yra palanki“, – aiškino mokslininkas J.Taminskas.
