Anot Valstybinės miškų tarnybos (VMT), šiuo metu žievėgraužio tipografo židinių apimtys yra ženkliai sumažėjusios ir nė vienoje savivaldybėje nesiekia stichinės nelaimės ribos – 25 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių. Be to, ministerijos teigimu, šaltuoju metų laiku žievėgraužis tipografas yra neaktyvus, o spalio-gruodžio mėnesiais registruoti pavieniai pažeidimai neturėjo įtakos bendram situacijos pablogėjimui.
Tiesa, aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad stichinės nelaimės atšaukimas nereiškia, jog ši problema nebėra opi – ir toliau ketinama stiprinti prevencines priemones, siekiant užtikrinti šalies miškų apsaugą nuo būsimos kenkėjo bangos.
„Šios priemonės apima intensyvesnę židinių stebėseną, koordinuotus veiksmus ir naujausių technologijų panaudojimą situacijai valdyti“, – praneša ministerija.
„Prognozuojama, kad 2025 m. pavasarį žievėgraužio tipografo populiacija vėl suaktyvės, nes daugybė kenkėjų liko žiemoti po eglių žieve. Dėl to būtina iš anksto ruoštis prevenciniams veiksmams ir užkirsti kelią dar didesnei miškų žalai ateityje“, – priduriama pranešime.
Be to, numatoma, kad nuo kitų metų pavasario medžių pažeidimams skaičiuoti bus taikoma nauja metodika. Tikimasi, kad ji leis tiksliau identifikuoti naujus žievėgraužio tipografo plitimo židinius ir greičiau paskelbti stichines nelaimes, jei to prireiktų.
ELTA primena, kad dėl žievėgraužio tipografo stichinė nelaimė vasarą buvo paskelbta Kazlų Rūdos, Šalčininkų bei Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose. Rugsėjį stichinė nelaimė paskelbta ir Rokiškio bei Trakų rajonų teritorijose. Šiose vietovėse buvo taikomos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Ministerijos duomenimis, 2023 m. dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų eglynuose buvo pažeista apie 1,0 mln. kubinių metrų eglių, tuo metu nuo 2024 m. pradžios Lietuvos eglynuose užfiksuota daugiau nei 551 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.
