Palikdami nesugrėbtus ir neišvežtus lapus galime apsaugoti jautrius žiemos šalčiams augalus, parūpinti maisto sliekams ir kitiems skaidytojams, pagerinti dirvožemio kokybę.
Tikrai neverta grėbti, je lapai guli parkuose, soduose, laukuose, pakrūmėse ar gėlynuose, nes per žiemą jie paprasčiausiai suirs ir sunyks.
Lapų „pataluose“ žiemoja daug bestuburių – vorų, vabalų, drugių, sraigių ir kt. Lapais užsiklojusią galite rasti ir visų mylimą boružę ar drugelį citrinuką, kuris žiemoja suaugėlio stadijoje.
Lapus galite ir panaudoti. Jais galite tręšti daržą, veją ar gėlyną, nes lapai yra puiki organinė medžiaga, kurią gauname visiškai nemokamai. Medžiai šaknimis pasisavina mineralus iš gilių dirvožemio sluoksnių ir grąžina juos į žemės paviršių per nukritusius lapus. Juose gausu kalcio, magnio, fosforo, kalio ir kitų vertingų medžiagų.
Specialistai primena, kad, jei manote, kad dėl po tankia plačia medžių laja paliktų lapų neaugs žolė, klystate. Žolė po medžiais neauga ar skursta ne dėl nukritusių, bet dėl žaliuojančių lapų, kurie vasarą sudaro pavėsį, o dauguma žolinių augalų tokių apšvietimo sąlygų nepakenčia.
Be to, nukritę lapai padės saugiai peržiemoti lepiems dekoratyviniams augalams.
Taip elgtis rekomanduoja saugomų teritorijų ekologai. Žiemą lapų krūvos veikia kaip natūrali izoliacija, sulaikanti šilumą. Jos padeda smulkiems gyvūnams, vabzdžiams ir net kai kuriems žinduoliams apsisaugoti nuo žemos temperatūros ir stiprių šalčių.
