Pagrindinis COP16 susitikimo tikslas buvo siekti pažangos pagal prieš dvejus metus Monrealyje priimtą svarbų biologinės įvairovės paktą. 2022-aisiais vadinamojoje Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės programoje (angl. Kunming-Montreal Global Biodiversity Framework) beveik 200 šalių susitarė iki 2030 metų sustabdyti staigų gamtos nykimą ir šiam tikslui skirti 700 milijardų JAV dolerių.
Tokia milžiniška suma reikalinga, kad būtų atkurta 30 proc. nualintų pasaulio ekosistemų, išsaugota 30 proc. sausumos, vandenų ir jūrų. Išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2025 m. kasmet skirti 20 mlrd. JAV dolerių. Iki šio termino likus vos dviem mėnesiams, jau aišku, kad jos savo pažadų netesės – fonde tik 245 mln. dolerių.
Faktai – gamtai negailestingi
Biologinės įvairovės nykimas yra krizė, kurioje šiuo metu gyvena pasaulis. Deja, šalių vyriausybės nesiima pakankamų veiksmų jai išspręsti. Tokį neveiksnumą iliustruoja faktai.
COP16 metu paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad nuo 2020 m. (t. y. nuo Kunmingo-Monrealio susitarimo) Žemės sausumos ir vandenynų plotas, kuriam taikoma oficiali apsauga, padidėjo tik 0,5 proc. Tai gerokai per lėtas tempas, kad iki dešimtmečio pabaigos būtų apsaugota 30 proc. planetos.
Londono zoologijos draugija (angl. Zoological Society of London) ir Pasaulio laukinės gamtos fondas (angl. World Wildlife Fund) prieš pat COP16 susitikimą paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad per pastaruosius 50 metų stuburinių gyvūnų populiacijos sumažėjo vidutiniškai 73 proc. Kitoje ne mažiau pesimistinėje ataskaitoje, kurią Kalyje paskelbė Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. International Union for the Conservation of Nature), teigiama, kad 38 proc. pasaulio medžių rūšių gresia išnykimas.
Deja, ženklai, kad trūksta pasaulinio sutelktumo, buvo aiškūs nuo pat COP16 susitikimo pradžios – beveik visos šalys praleido terminą pateikti oficialius planus, kaip jos pasieks ambicingus biologinės įvairovės tikslus, nustatytus prieš dvejus metus vykusiame COP15 susitikime.
Pasiekta mažų pergalių
Nors delegatams nepavyko susitarti dėl strategijos, kaip surinkti ir paskirstyti daugiau lėšų gamtos apsaugai, vis dėlto pasiektos kelios nedidelė pergalės.
Pavyzdžiui, padaryta šiokia tokia pažanga siekiant tikslo nukreipti 663 mlrd. JAV dolerių per metus į gamtai palankią veiklą iš žalingų subsidijų, kurios, kaip apskaičiuota, dabar siekia 2,6 trilijono JAV dolerių per metus.
Taip pat, prasidėjus COP16, septynių turtingų šalių grupė įsipareigojo skirti 163 mln. dolerių Pasauliniam biologinės įvairovės pagrindų fondui (angl. Global Biodiversity Framework Fund, GBFF), taip papildydamos jau turimus 245 mln. dolerių. Deja, tokia suma yra tik maža dalis daugiamilijardinės finansavimo spragos, kurią turtingosios šalys susitarė užpildyti iki kitų metų.
Dar viena pergalė – susitarimas, kaip bus renkamos pajamos iš produktų, sukurtų naudojant planetos genetinius duomenis. Pagal šio susitarimo sąlygas tam tikro dydžio įmonės, veikiančios tokiuose sektoriuose kaip farmacija, biotechnologijos ir kosmetika, į „Kalio fondą“ turi pervesti 1 proc. savo pelno arba 0,1 proc. pajamų. Pajamos bus skiriamos šalims gamtos apsaugai, o bent pusė jų prireikus bus skiriama čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms. Deja, šis mechanizmas korporacijoms nėra privalomas – tai tik dar viena savanoriška iniciatyva, kurios rezultatais jau dabar abejojama.
Iki šiol vietos bendruomenių balsas derybose buvo menkai girdimas. Tad čiabuvius atstovaujančios organizacijos gali švęsti, joms pagaliau pavyko pasiekti, kad būtų įsteigta oficiali institucija, kuri suteiks jiems svaresnį balsą derybose dėl biologinės įvairovės.
Bioįvairovės nykimas – tik klimato kaitos „podukra“?
Tai, kad šalių delegacijoms nepavyko susitarti dėl pagrindinio COP16 darbotvarkė klausimo, kelia susirūpinimą prieš lapkričio 11 d. Baku (Azerbaidžanas) prasidėsiantį pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos COP29.
Blogas COP16 pavyzdys gali būti užkrečiamas. Svarbiausias Baku susitikimo klausimas – kaip surinkti lėšų, kad būtų galima padėti skurdesnėms šalims sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir kovoti su klimato kaitos padariniais.
Visgi svarbiausias dalykas, kurį baigiantis COP16 akcentavo JT generalinis sekretorius António Guterresas – kad pasaulis klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą vis dar traktuoja kaip dvi atskiras problemas. Štai kad ir faktas, kad kasmetiniai pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai dėl klimato kaitos yra lankomesni – COP16 susitikime dalyvavo tik šeši valstybių vadovai, o pernai Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos dalyvavo 154 valstybių vadovai.
JT generalinis sekretorius įsitikinęs, kad reikia stabdyti biologinės įvairovės nykimo ignoravimą, juk klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas „yra tarpusavyje susiję ir nedalomi“.
