„Tai yra reiškinys, kuris daugiausia fiksuojamas ties 45–55° šiaurės platumomis plačialapių arba mišriuose miškuose.
Ši ledo forma susiformuoja vyraujant ramiems orams, temperatūrai esant šiek tiek žemiau nei 0 laipsnių ir tvyrant rūkui (arba didelei drėgmei priežemio sluoksnyje).
Tokie „ūsai“ būna garbanoti, banguoti bei yra labai trapūs – prisilietus dažniausiai lengvai subyra. Esant palankioms atmosferos sąlygoms jie išlieka net iki keleto dienų, tačiau paprastai išsilaiko iki paros. Kiekvieno „ūso“ skersmuo siekia vos ~0,02 mm, o ilgis gali pasiekti net iki 20 cm.
Nors reiškinys dar 1918 m. buvo aprašytas vokiečių klimatologo – meteorologo Alfredo Wegener'io, tačiau tik 2015 metais Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai nustatė, kad būtent tam tikra grybelio rūšis, pavadinimu Exidiopsis effusa (Sklaidžioji vaškaplutė), suformuoja tokią ypač įdomiai atrodančią ledo kristalų tekstūrą.
Toks reiškinys iš grybelio gali susiformuoti gana dažnai šaltuoju metų laiku, todėl žinant jo buvimo vietas šalčio ūsus galima išvysti ne vieną kartą per metus“, – rašė LHMT.
