Cameraria ohridella – taip kaštoninė keršakandė skamba mokslinėje literatūroje. Vabzdys kilęs iš Makedonijos ir pirmą kartą aprašytas 1985 metais. Jis yra priskiriamas keršųjų kandelių šeimai, vienai iš drugių rūšių. Drąsiai galima teigti, kad nėra Europoje valstybės, kurioje auga kaštonai ir kurioje šis vabzdys nebūtų paplitęs.
Kuo keršakandė yra pavojinga?
Pirmiausia, šios kandžių lervos minta kaštonų lapais, todėl medžių lapai ne tik praranda savo spalvą, bet ir gyvybingumą. Keršakandžių lervos kaip fantastiniame filme „Svetimas“ įsigraužia į kaštonų lapus ir pradeda maitintis jais iš vidaus.
Ta sukelia medžio lapų rudimą ir džiūvimą, dėl ko medžių lapai pradeda anksčiau laiko kristi, taip silpnindami medį, mažindami atsparumą ligoms, nekalbant apie dekoratyvinį medžio vaizdą.
Kaip su keršakande yra kovojama?
Lietuvoje skraidančias keršakandes galima matyti nuo balandžio pabaigos ir netgi iki spalio pradžios. Būtent šiuo laikotarpiu yra tinkamiausias laikas statyti feromonų gaudykles ir jas keisti naujomis kas 6 savaites.
Kaip pavyzdys, Vilniuje nuo 2022 metų iki 2024 metų buvo ir yra pastatyta 5425 vienetai feromonų gaudyklių (žmonėms, mėgstantiems statistiką: 2022 m -1671 vnt., 2023 m. – 1873 vnt., 2024 m. – 1881 vnt.).
Feromoninio gaudyklių masalo principas yra labai paprastas. Kuomet vabzdžiai pradeda skraidyti, feromoninės gaudyklės privilioja vabzdžių patinėlius. Patinėliai, patekę į gaudyklę, niekaip negali ištrūkti, todėl gamtoje likusios patelės lieka neapvaisintos ir taip mažinama jų populiacija.
Kitas, mechaniškesnis kovos būdas – atėjus rudeniui nukritusių lapų surinkimas ir sunaikinimas. Taip yra mažinamas keršakandžių kiaušinėlių kiekis, sumažinant jų populiaciją kitais metais.
Brangiausias ir aplinkai kenksmingiausias būdas yra insekticidų naudojimas (lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau), jie yra gaminami granulių, tablečių, miltelių, koncentruotų emulsijų pavidalu, tačiau jų naudojimas gali būti kenksmingas ir žmogui ar miesto gyvūnams, patekus į organizmą.
