Dėl to šių savivaldybių teritorijose Aplinkos ministerija skelbia stichinę nelaimę miškuose ir pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias šiose savivaldybėse.
Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo medynus ne rečiau, kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos metu. Kitu metu – ne rečiau kaip kas mėnesį.
Pastebėtas egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais privalu nedelsiant pažymėti ir iškirsti sanitariniais miško kirtimais: ankstyvose vabalų vystymosi fazėse – iki lėliukių susiformavimo, lėliukių ar jaunų vabalų fazėse – ne vėliau kaip iki naujos kartos vabalų išskridimo.
Pažymėtina, kad pagrindinė miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužį tipografą – laiku iškirsti šio kenkėjo apniktus medžius ir išvežti medieną iš spygliuočių miško ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 20 procentų vyresnių nei 40 metų amžiaus eglių arba nužievinti iškirstus medžius, arba sumalti į skiedras. Kitų efektyvių – cheminių ar kitokių – kovos su žievėgraužiu būdų nėra.
Miško savininkui, nežinančiam, nuo ko pradėti ar neturinčiam galimybių pačiam atlikti pažeistų eglių šalinimo darbų, Valstybinė miškų tarnyba kviečia kreiptis į jos konsultacijų centrą. Tarnybos specialistai pakonsultuos, kokius žingsnius atlikti, siekiant apsaugoti savo mišką.
Naujausiais stebėsenos duomenimis, dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų nuo 2024 m. pradžios iki dabar Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose sanitariniais kirtimais iškirsta atitinkamai apie 21,6 tūkst. m3 ir 15,7 tūkst. m3 žuvusių eglių. Tų savivaldybių valstybiniuose miškuose iškirsta 31,1 tūkst. m3 ir privačiuose – 6,2 tūkst. m3 kenkėjo pažeistų eglių.
2023 m. dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų eglynuose buvo pažeista apie 1,0 mln. m3 eglių, nuo 2024 m. pradžios iki dabar Lietuvos eglynuose jau užfiksuotas 263,6 tūkst. m3 pažeistų eglių kiekis. Šiais metais, kaip ir pernai, žievėgraužio tipografo vabalų gausa miškuose yra labai didelė, todėl prognozuotina, kad plynaisiais ir atrankiniais sanitariniais kirtimais dar reikės intensyviai kirsti ir šalinti iš miškų kenkėjo pažeistas egles.
Informacija apie stichinės nelaimės padarinių mažinimo priemones pažeistuose miškuose visuomenei bus teikiama ir nuolat atnaujinama Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Saugomų teritorijų tarnybos tinklalapiuose.
Akcentuotina, kad lankymasis stichinės nelaimės pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai. Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau turėtų atkreipti dėmesį į miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus.
Miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima pamatyti, ar Jūsų arba kaimyno miške yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi
Valstybiniuose miškuose sanitarinių kirtimų apimtys įtraukiamos į kirtimų normą ir atitinkamai mažinamos planuotų nesanitarinių kirtimų apimtys.
