Pasak peticijos autorės Monikos Jotautaitės, dabartinė miškų situacija šokiruoja.
„Šiuo metu net 71,7 proc. šalies miškų yra ūkinės paskirties. Jų tikslas nepertraukiamai išauginti ir tiekti kuo daugiau medienos. Net ir likusių saugomų miškų dalis nėra apsaugota nuo plynų, neteisingai atliekamų ir nelegalių kirtimų“, – pabrėžė ji.
M. Jotautaitė pranešime žiniasklaidai taip pat pažymėjo, kad visuomenė nori matyti pokyčius miškų politikoje, o plynų kirtimų draudimas ar ribojimas būtų pirmas žingsnis parodyti, kad iš miškų tikimasi ne tik ūkinės, bet aplinkosauginės politikos.
Peticijos autorė tai pat atkreipė dėmesį į opią, tačiau nesprendžiamą problemą.
„Vyriausybės planas Valstybinę miškų urėdiją paversti akcine bendrove oficialiai įteisintų urėdijas traktuoti kaip pelno siekiančias įmones, o ne valstybės saugotiną gamtos turtą“, – teigė ji.
Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos narys Petras Budraitis kalbėjo, kad miškininkai yra prieš Valstybinės miškų urėdijos (VMU) pavertimą akcine bendrove.
„Akcinė bendrovė, kaip sąvoka yra skirta visiškai kitiems tikslams nei urėdijos, kurios tikslas yra rūpintis ne tik miškų ūkiu, bet ir aplinkosauga. VMU pernai uždirbo 127 mln. eurų pelno ir 109 mln. eurų dividendų išmokėjo į valstybės biudžetą. Todėl, jei VMU akcijos būtų pradėtos pardavinėti akcijų biržoje, valstybės biudžetas kasmet prarastų daug lėšų“, – sakė jis.
Viena iš VšĮ „Girių Inspekcija“ įkūrėjų ir Lietuvos Žaliųjų Partijos narė Vilija Bezumavičiūtė sako, kad plynuosius kirtimus būtina sustabdyti būtent dabar – pastaraisiais metais, kai tapome antra didžiausia tiekėja IKEA tinklui ir VMU pelnai pakilo bevik 50 kartų, prarandame brandžiausius ir vertingiausius miškus.
„Tai mato ir daugybė Lietuvos žmonių, kurie pasirašė šią peticiją“, – pabrėžia ji.
Renginio metu peticija buvo įteikta Seimo bei Aplinkos apsaugos komiteto nariams Tomui Tomilinui, Aistei Gentvilienei ir Kasparui Adomaičiui.
