Ypatingas dėmesys skiriamas atvejams, kai medžių šalinimas planuojamas vystant nekilnojamojo turto objektus – miestas skatins verslą užmegzti dialogą su gyventojais dėl želdinių likimo ankstyvoje projektavimo stadijoje bei sprendimus priims pasitelkiant išorės ekspertų išvadas. „Mes keičiamės kaip visuomenė – vis daugiau dėmesio skiriame tvarumui, gamtos vertybių išsaugojimui, todėl kartu turi keistis ir principai, kuriais vadovaujamasi miesto plėtros procese. Prie vieno stalo pakvietėme nekilnojamojo turto vystytojus, arboristikos ir architektūros ekspertus, gyventojus ir susitarėme, kad skirsime daugiau dėmesio želdinių klausimams svarstant naujus projektus.
Taip pat remsimės ekspertinėmis išvadomis priimdami sprendimus dėl želdinių persodinimo, pakeitimo ar šalinimo. Tikiuosi, kad tai suteiks daugiau aiškumo ir tarpusavio supratimo“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Medžių būklę vertins arboristai
Medžių algoritmas nuo šiol taikomas visais atvejais, kai numatomas medžių šalinimas dėl jų būklės, poveikio statiniams arba kai jų vietoje numatomas naujas užstatymas. Didesnės apsaugos priemonės numatytos, kai planuojama šalinti brandžius – 60 ir daugiau centimetrų skersmens, ar reikšmingus miestovaizdžiui, centrinėje miesto dalyje esančius medžius.
Atvejais, kai dėl prastos būklės bus numatomas mažesnio nei 60 cm diametro medžių šalinimas, sprendimą, kaip ir iki šiol, priims savivaldybės specialistai. Tačiau jei medžio diametras bus didesnis, pareiškėjas privalės pateikti eksperto arboristo išvadą dėl medžio perspektyvumo. Tokį vertinimą galės teikti ekspertas arboristas turintis kvalifikacinį atestatą. Kai, anot savininkų, brandus medis kenkia esamam užstatymui ir jį norima pašalinti, pareiškėjui dėl želdinio šalinimo teks pateikti eksperto konstruktoriaus ir eksperto arboristo vertinimą.
Statytojai tarsis su visuomene ir ekspertais
Jei medžius bus norima šalinti dėl planuojamo užstatymo, vystytojams bus keliamos papildomos sąlygos. Jei želdiniai atitiks bent dvi algoritme numatytas sąlygas (aptariami augalai bus didesnio nei 60 cm diametro, reikšmingai formuojantys miestovaizdį ar sudarys daugiau nei 30 proc. medžių lajomis dengiamo sklypo ploto), vystytojo bus prašoma savivaldybei pateikti Regioninės architektų tarybos, kurios sudėtyje privalės būti ir kraštovaizdžio architektas, išvadas dėl projektinių sprendinių.
Tokiais atvejais vystytojai taip pat turės aptarti numatomą želdinių šalinimą sklypo detaliojo planavimo arba projektinių pasiūlymų viešinimo etape: pristatyti želdinių analizę, numatomo želdinių šalinimo motyvus sprendinių kontekste, numatytas žalos, kurią visuomenė patiria dėl želdinių šalinimo, atlyginimo priemones ir kita. Net ir pabaigus visą projektavimo procesą, gavus statybą leidžiantį dokumentą savivaldybė galės rekomenduoti vystytojams informuoti gyventojus apie išskirtinai bendruomenėms svarbių želdinių šalinimą.
Tokiu atveju, susitikimo metu vystytojai sieks paaiškinti apie pokyčius, aptarti, kiek medžių numatyta atsodinti, ir leisti gyventojams išsakyti savo nuomonę bei teikti siūlymus dėl želdinių atsodinimo vietų ar kitų kompensavimo priemonių.
„Šis procesas jau vyksta. Investuotojai organizuoja susitikimus su gyventojais ne tik tuomet, kai privalomas projektų viešinimas. Susitikimuose verslas pateikia savo argumentus, kodėl jie nori pašalinti vieną ar kitą medį, kodėl jo neįmanoma išsaugoti, kaip šis praradimas bus kompensuojamas ir kartu su bendruomene ieško kompromiso“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės patarėja žaliųjų erdvių ir kraštovaizdžio architektūros klausimais Ramunė Baniulienė.
Pavyzdžiui, įmonė UAB „Žygimantų 12“ rudenį kvietė gyventojus aptarti želdinių situaciją gyvenamojo namo statybų projekte Žygimantų g. 12A. Nors projektiniai pasiūlymai jau buvo patvirtinti ir išduotas statybos leidimas, statytojai dėl šalinamų nesaugotinų medžių dar kartą organizavo susitikimą su gyventojais.
Anot R. Baniulienės, susitikimo ypač reikia, kai statybos leidimas ar leidimas kirsti medžius išduotas prieš keletą metų ir daugelis gyventojų net negirdėjo apie numatomas statybas. „Keičiasi visuomenės nuotaikos, supratimas apie želdinių svarbą, todėl prieš imantis darbų, labai pravartu dar kartą pristatyti projektą visuomenei“, – pastebėjo R. Baniulienė.
Taip tikimasi priimti labiau informuotus, visų suinteresuotų šalių dialogu grįstus sprendimus dėl želdinių ir miesto plėtros sprendinių.
Dialogas naudingas ir verslui
Investuotojai taip pat mato dialogo su gyventojais naudą. Anot architekto Sauliaus Griguolo, plėtotojai neturėtų vengti diskusijos su vietos bendruomene. Vasario 5 d. UAB „Eutola“ susitiko su Žvėryno bendruomene dėl mažalapės liepos kirtimo vystomo objekto Lapių g. teritorijoje.
„Mūsų organizuotas susitikimas su gyventojais buvo konstruktyvus ir netgi naudingas. Gyventojai turėjo pastabų dėl atsodinamų medžių rūšies, papasakojo apie anksčiau čia augusias senąsias rožių veisles ir mes pažadėjome šiomis gėlėmis apsodinti teritoriją prie gatvės“, – kalbėjo vystytojų atstovas S. Griguola. Kaip teigia architektas, gyventojų pasipiktinimas įprastai kyla dėl nežinojimo, kodėl priimti tam tikri sprendimai, todėl bendruomenės įtraukimas yra ypatingai prasmingas visoms šalims.
