– Valstybinių miškų urėdija yra viena didžiausių valstybės valdomų įmonių, patikėjimo teise valdanti net pusę Lietuvos miškų. Kokiomis vertybėmis vadovaujasi įmonė, prižiūrinti visų piliečių turtą – Lietuvos miškus?
– Meilė gamtai, dėmesys žmogui, išmintis, skaidrumas, atvirumas visuomenei – vertybės, kuriomis vadovaujamės visi beveik 2400 VMU darbuotojų visoje Lietuvoje.
Mūsų įmonės veiklų spektras – platus. Surenkame miške augančių medžių sėklas, iš kurių moderniuose medelynuose auginame kokybiškus sodmenis miškams atkurti ir įveisti, sodiname bei ugdome mišką, prižiūrime ir įrengiame visuomenei atvirus rekreacinius objektus – pažintinius takus, stovyklavietes, poilsiavietes, muziejus, užsiimame socialine ir švietėjiška veikla.
Miškininkų darbas, kaip kartais gali atrodyti, nėra tik ūkinės veiklos vykdymas. Savo veiklą vykdome siekdami socialinės, ekologinės, ekonominės pusiausvyros. Kalbant apie ūkininkavimą miškuose – tai darome tvariai ir atsakingai, aktyviai prisidedame prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų gausinimo bei klimato kaitos švelninimo.
– Užsiminėte apie tvarumą. Kas yra tvari miškininkystė?
– Įmonės tikslas yra išsaugoti miško išteklius, užtikrinant darnų ir tvarų ūkininkavimą miškuose. Tvari miškininkystė remiasi pagarbos gamtai principu ir veikla miškuose vykdoma taip, kad būtų išsaugoma jų biologinė įvairovė, našumas, gyvybingumas, regeneravimosi pajėgumas, potencialas atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas šiandien ir ateityje.
Savo veikla siekiame mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įgyvendiname konkrečius gamtotvarkos projektus, kurie prisideda prie klimato kaitos mažinimo, ekosistemų apsaugos ir biologinės įvairovės palaikymo, pelkių hidrologinio režimo atkūrimo.
Kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašomos sutartys dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esančių buveinių ir jose aptinkamų gamtos vertybių apsaugos. Taip pat toliau vykdome savo laisvanorišką įsipareigojimą nevykdyti ūkinės veiklos didesniame nei 10 proc. patikėjimo teise valdomo ploto, saugome mūsų miškų biologinę įvairovę, vykdydami miškų tvarkymo darbus paliekame biologinei įvairovei svarbius sveikus medžius.
– Visuomenė yra labai atidi procesams, vykstantiems miškuose. Šiuo metu kyla daug klausimų dėl ūkinės veiklos miškuose teisėtumo, net yra parengta peticija prieš plynuosius kirtimus. Dalis visuomenės įsitikinę – sanitarinių kirtimų skaičius didėja prisidengiant kenkėjų invazijomis bei siekiant pasipelnyti. Kokia yra reali situacija?
– Klimato kaita – vienas iš didžiausių iššūkių, prie kurio turime prisitaikyti, į kurį turime reaguoti bei dėl kurio privalome priimti atitinkamus sprendimus vykdydami savo veiklą. Pastaraisiais metais miško kenkėjų plitimo mastui įtaką darė itin palankios oro sąlygos: šiltos žiemos, sausos vasaros, nusekę gruntiniai vandenys. Dėl kenkėjų invazijų 2023 m. stichinė nelaimė buvo paskelbta net septyniose šalies savivaldybėse. Su šia problema, taikydami kompleksines miško apsaugos priemones, miškininkai kovoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse.
Suprantame visuomenės susirūpinimą dėl matomų plynųjų sanitarinių kirtimų. Mūsų miškininkai, siekdami užkirsti kelią pavojingiems kenkėjams, pasitelkdami naujausias technologijas vykdo intensyvų miškų žvalgymą, atlieka vertinimus, miškuose stato feromonines gaudykles, skirtas vabzdžių entomofagų viliojimui. Tačiau aptikus šių kenkėjų židinius, kuomet medynai yra pažeisti ištisai, efektyviausias būdas juos išnaikinti ir apsaugoti aplinkinius medynus – sanitariniai miško kirtimai bei medienos išvežimas iš miško.
Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po gyvų medžių žieve formuoja tunelius. Jeigu medžiai apnikti pavieniui, atliekami atrankiniai sanitariniai miško kirtimai, kurių metu iškertami pavieniai kenkėjų apnikti spygliuočiai. Tose teritorijose, kur dėl žievėgraužio tipografo masinio paplitimo židinių eglynai yra pažeisti ištisai, deja, vienintelė priemonė yra plynieji sanitariniai miško kirtimai, užtikrinantys, kad kenkėjas fiziškai bus pašalintas iš miško ir neplis į kitus medžius bei nebus sudaroma galimybė išsivystyti sekančiai generacijai. Kasmet tvarkome ir audrų padarinius miškuose – vėjavartas, vėjalaužas, kadangi nusilpę, pažeisti medžiai yra kenkėjų traukos objektai, kuriuos jiems užpuolus pažeidžiami ir gretimai augantys sveiki medynai. Mišką privalome prižiūrėti ir tvarkyti, kad jis būtų sveikas.
Nesustabdžius kenkėjų plitimo, jie kelia grėsmę visiems miškams – tiek valstybiniams, tiek privatiems. Visi kirtimai vykdomi pagal Valstybinės miškų tarnybos išduotuose leidimuose kirsti mišką sąlygas ir laikantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, miško kirtimo taisyklių, miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir miškų sertifikavimo standarto reikalavimų, o vykdant miško tvarkymo darbus saugomose teritorijose, miško kirtimai derinami ir sąlygas darbų atlikimui nustato atitinkamos saugomų teritorijų direkcijos. Atliekame ir vidinius patikrinimus, kad visi darbai vyktų sklandžiai ir tvarkingai.
Taip pat noriu pabrėžti, kad miško kirtimų normą tvirtina Vyriausybė 5 metų laikotarpiui. 2024–2028 metų laikotarpiui patvirtinta kirtimų norma yra tokia pati, kaip ir praėjusį 5 metų laikotarpį. Patvirtinta miško kirtimų norma negali būti viršyta net ir vykdant didesnį kiekį sanitarinių miško kirtimų. Taigi, vykdant sanitarinius miško kirtimus, ta apimtimi nevykdomi kiti planuoti kirtimai, todėl tikrai nereikia bijoti, kad kirtimų skaičius išaugs. Po kirtimų VMU miškininkai atsodina mišką mišriu, klimato kaitai atspariu, medynu.
– Tačiau, kas būtų, jeigu miškas tvarkytųsi savaime ir prie jo neprisiliestų miškininkų rankos?
– Miškas, žinoma, gali tvarkytis savaime, tačiau tada kyla klausimai – kiek laiko tvarkysis, kaip tvarkysis, kokia bus jo būklė ir kas už ją atsakys? Stiprus ir sveikas miškas savaime neužauga, jis turi būti nuolat puoselėjamas ir prižiūrimas. Jei prie miško neprisilies miškininko rankos, gali kilti tokios grėsmės kaip miško ligų ir kenkėjų plitimas, intensyvus krūmynų bei pagrindines medžių rūšis stelbiančių medžių rūšių plėtimasis. Medeliai, iš pasodintų 30 centimetrų aukščio sodinukų formuojasi į medžius, tankėja, atsiranda vidurūšinė konkurencija, užsisėja ir kitos medžių ar krūmų rūšys kaip lazdynai, baltalksniai ar karklai, kurie pradeda stelbti šviesiamėges pušis, ąžuolus, nes auga sparčiau ir juos perauga, sudaro šešėlį, dengia savo lajomis ir kiti medžiai po jomis nebeužauga.
Dalis visuomenės gerai supranta, kad miškų kirtimai sudaro sąlygas naujiems, našiems medynams atkurti, išsaugant biologinę įvairovę, užtikrinant aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas, jie nėra vykdomi vien medienos išgavimo tikslais.
Miško lankytojams, tarp jų ir man, malonu vaikščioti po pribręstantį ar brandų mišką, tačiau medynui pasiekus brandą, medžiai žūva ir retėja, be to, nevykdant ūkinės veiklos, medynas natūraliai toks neišsilaikytų arba vyktų tokia rūšių kaita, kai pamėgtus pušynus, eglynus, ąžuolynus pakeistų lankymuisi miške mažiau patrauklūs lazdynai, drebulės, baltalksniai.
Gali būti, kad jaunuolynai yra mažiau patrauklūs žmonėms rekreacine prasme, tačiau miško žvėrys čia randa prieglobstį. Ir iš jų formuojami našūs medynai.
Miškininkai, diplomuoti miškotyros specialistai, vadovaudamiesi mokslinių tyrimų rezultatais, laikydamiesi šimtamečių miškininkystės tradicijų ir atsakingos miškininkystės principų, prisiima didžiulę atsakomybę ir dirba tam, kad miškai būtų puoselėjami, saugomi taip, kad jais galėtų džiaugtis ateities kartos.
– Plintant kenkėjų invazijoms, keičiantis klimatui, dažnai diskutuojama ir monokultūrų miškuose tema. Ar tiesa, kad Valstybinių miškų urėdija sodina eglynų monokultūras?
– Atkurdami bei įveisdami naujus miškus daug dėmesio skiriame medynų rūšinės sudėties formavimui. Atsižvelgdami į iškilusius iššūkius, susijusius su klimato kaita, miškininkai atkuria mišrius, gamtiniams poveikiams atsparius miškus, kurie sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių, taip pat, siekiant didinti būsimų medynų atsparumą ir biologinę įvairovę, formuojant pamiškes prioritetas teikiamas miško želdinių su nektaringomis lapuočių medžių ir krūmų rūšimis.
Formuojame ir mišrius eglių želdinius ir žėlinius. Mišrūs medynai yra atsparesni ligoms ir kenkėjams. Planuojame sodinti ir daugiau lapuočių medžių rūšių bei skatinti didesnį šių rūšių medynų savaiminį atsikūrimą. Šiuo metu VMU medelynuose auginame daug didesnį kiekį lapuočių sodmenų, nei anksčiau. VMU medelynuose kasmet išauginamų lapuočių skaičius auga, šiuo metu yra išauginama apie 60 % spygliuočių ir 40 % lapuočių sodmenų, o iki 2018 m. lapuočių buvo išauginama tik 10–15 %. Kadangi keičiasi klimatinės sąlygos ir gamta atlieka savo korekcijas, miškininkai turi prie jų prisitaikyti. Medelynuose tiek konteinerizuota šaknų sistema, tiek atvirame grunte, auginame paprastosios eglės, paprastosios pušies, maumedžio, karpotojo beržo, juodalksnio, paprastojo buko, paprastojo ąžuolo, paprastojo klevo, mažalapės liepos sodmenis, kurie visi iškeliauja į Lietuvos miškus.
– Miškininkystės mokslas turi savas tradicijas, bet kaip ir visose kitose srityse, šio mokslo tikriausiai neaplenkia naujovės. Kokius modernius sprendimus savo veikloje diegia, taiko Valstybinių miškų urėdija?
– Vykdydami veiklą siekiame išlaikyti balansą tarp šimtamečių miškininkystės tradicijų ir modernėjančių technologijų bei sprendimų. Vertiname nusistovėjusias praktikas, bet tuo pat metu nesame abejingi ir naujovėms, kurios leidžia išauginti atsparesnius, tvirtesnius ir gražesnius miškus. Miškas užgimsta medelyne, tad, būtent čia nestinga modernių sprendimų. Investuojame į modernius įrenginius medelynuose, kad sodmenų išauginimo procesas būtų efektyvesnis ir našesnis, o išauginti sodmenys – atsparesni besikeičiančiam klimatui.
Šiuo metu Lietuvoje veikia du modernūs VMU medelynai. Viename moderniausių Europoje Panevėžio regioninio padalinio miško sodmenų išauginimo komplekse taikoma naujausia ir vienintelė Lietuvoje vaškavimo technologija, leidžianti apsaugoti spygliuočių sėjinukus nuo kenkėjų. Taip pat medelyne sumontuotos sėklų paruošimo ir sėjimo linijos, sodmenų šaldytuvas ir konteinerizuotų sodmenų rūšiavimo linija, ąžuolo gilių termoterapijos linija ir gilių laikymo šaldytuvas, šiltnamiuose įrengta naujausia laistymo, šildymo ir vėdinimo įranga su pavėsinimu, praplėstos sodmenų auginimo aikštelės ir įrengta unikali aikštelė diena-naktis, leidžianti sodmenims greičiau prisitaikyti prie natūralių klimato sąlygų ir sutvirtėti. VMU Dubravos regioniniame padalinyje veikia vienintelė Lietuvoje kankorėžių aižykla, kurioje moderniais prietaisais atliekami kankorėžių aižymo darbai.
Tiesa, modernūs sprendimai neapsiriboja tik medelynais. Miškotvarkos srityje taip pat nestinga naujovių ir naujų technologijų, kurios veiklą paverčia efektyvesne ir patogesne. Jei seniau miškotvarkos darbai daugiausia buvo atliekami technologiškai mažiau pažangiais įrankiais, dabar galime pasidžiaugti skaitmenizuotais, modernizuotais ir centralizuotais veiklos procesais. Lazerinis skenavimas, dronų naudojimas, įvairios sprendimų priėmimo sistemos, į skaitmeną perkelta kartografija – visi šie progresyvūs miškotvarkos sprendimai leidžia realiu laiku matyti, kokius miškų resursus valdome bei kokius sprendimus turime priimti, kad visos veiklos sritys veiktų sinchroniškai.
Pasitelkdami modernias technologijas kur kas efektyviau galime vystyti ir priešgaisrinę miško apsaugą, kadangi dronai leidžia žvalgyti ne tik kenkėjų užpultus miškų plotus, bet ir gaisrus. Taip pat miškų stebėjimą vykdome antžemine automatine miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus, nuolat budi didžiulė specialistų komanda, kuri visada yra pasiruošusi reaguoti. Turime keliasdešimt priešgaisrinių automobilių, vandens cisternų, taip pat 2023 m. įsigijome 27 šešiaračius mini traktorius, kurie dėl ypatingai didelio pravažumo, didelio manevringumo ir nedidelės masės bei gabaritų sudaro galimybes greitai surasti ir lokalizuoti kilusius miško gaisrus iki jų išsiplėtimo net ir tose vietose, kurios kitiems priešgaisriniams automobiliams yra nepasiekiamos.
Mums rūpi miško darbus atlikti jautriai, su kuo mažesne intervencija, todėl investuojame į laikinąsias kelio plokštes, mažąją medienos ruošos techniką – medkirtės, medvežės ir medkirtės-medvežės. Šios technikos mechanizmai yra manevringesni, gali važiuoti miško keliais, natūraliomis miško proskynomis, kai jų nėra, važiuojant tarpais tarp medžių, prisiderinant prie reljefo, nežalojant pomiškio grupių, minimaliai slegiant miško paklotę. Taip pat investuojame į hibridines transporto priemones, kurios pasižymi mažesniu išskiriamu ŠESD kiekiu ir mažesne mechanizmo triukšmo sklaida aplinkoje. Mūsų veikloje įdiegtas fotogrametrinis medienos matavimo metodas ir medienos meistro mobili darbo vieta, užtikrinant skaidresnį medienos matavimą.
Naujovių sulaukia kiekviena mūsų veiklos sritis. Tik derindami miškininkystės tradicijas ir modernius sprendimus galime tvariai ir atsakingai prižiūrėti Lietuvos miškus.
– Pakalbėkime apie miškuose važinėjančią techniką ir jos paliekamus ryškius pėdsakus – provėžas. Kiek miškininkai skiria dėmesio šiai problemai? Per kiek laiko yra sutvarkomi keliai?
– Atsakomybę jaučiame gamtai ir visuomenei. Tačiau, kartais ryškesni veiklos pėdsakai – provėžos tampa neišvengiama darbo dalimi, kad ir kaip to norėtųsi išvengti. Jeigu vykdant veiklą sugadinami keliai, juos miškininkai stengiasi kuo skubiau sutvarkyti ir atstatyti į pradinę padėtį.
Spręsdami šią problemą, kaip ir minėjau anksčiau, investuojame į mažąją medienos ruošos techniką, kuri veiklas itin jautriose, saugomose teritorijose leidžia vykdyti kuo mažiau pažeidžiant miško ekosistemą ir dirvožemį. Veikloje planuojame naudoti laikinąsias kelio plokštes, kurios padeda tausoti miško infrastruktūrą. Šios investicijos grąža pasireikš ekonominiu, socialiniu bei ekologiniu aspektais.
Noriu paminėti ir tai, kad VMU prižiūri ir rūpinasi miško keliais ne tik valstybinių, bet ir privačių miškų teritorijose. Prižiūrime net 39,1 tūkst. km miško kelių tinklą, o per metus prižiūrime ir suremontuojame apie 13,5 tūkst. km miško kelių.
– Valstybinių miškų urėdija – viena regioniškiausių Lietuvos įmonių. Jūsų įmonėje (regioniniuose padaliniuose ir centrinėje administracijoje) dirba daugiau nei 2300 darbuotojų visoje Lietuvoje. Kaip atrodo tokios didelės įmonės organizacinė darbo kultūra, kaip formuojate savo komandą?
– Taip, esame viena regioniškiausių įmonių šalyje, tad siekiame, kad darbuotojai didžiuotųsi, jog jie dirba darnioje VMU komandoje. Skatiname nuolatinį darbuotojų tobulėjimą ir iniciatyvumą, gerbiame kiekvieno teises ir laisves bei visada siekiame ne tik pritraukti naujus, bet ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tik pasitelkdami abipusės vertės kūrimo principus galime užtikrinti ilgalaikę partnerystę ir sėkmingą VMU ateitį.
Nuolat stebime darbo užmokesčio situaciją rinkoje ir reaguodami į pokyčius nustatome VMU darbo užmokesčio dydį, taip užtikrindami konkurencingumą ir siekiame būti geidžiamu darbdaviu visuose Lietuvos regionuose. Įmonėje atliekamų darbuotojų apklausų metu išryškėja, kad darbuotojai vertina 5 papildomas kasmetinių atostogų dienas, apmokamas laisvas dienas įvairiomis svarbiomis darbuotojui progomis. Papildomas sveikatos draudimas yra viena progresyviausių motyvavimo priemonių, kurios reikšmę supranta ir labai vertina vis daugiau kolegų. Būdami regioniškiausia įmone siūlome ne tik dirbti hibridiniu būdu, bet suteikiame galimybę dirbti bet kuriame Lietuvos regione. Taip pat kaip vertingiausios finansinės naudos daugumos įmonės darbuotojų nurodomos priemokos už išskirtinius rezultatus, finansinė parama nelaimės atveju.
Įmonės darbuotojai pažymi, kad būti viena komanda, pajausti įmonės kultūrą ir bendrą nuotaiką jie gali dalyvaudami bendruose tradiciniuose įmonės renginiuose ir šventėse. Kasmetinėje įmonės Miško vasaros šventėje dalyvauja daugiau nei 1500 kolegų.
Daug dėmesio skiriame žinių ir profesinių įgūdžių tobulinimui. Skatiname darbuotojus auginti ne tik profesines, bet ir bendrąsias kompetencijas, investuojame į turimų praktinių darbuotojų įgūdžių gerinimą. Tam tikrai praverčia vidiniai mokymai, kai savo srities aukščiausios kvalifikacijos specialistai su kolegomis dalinasi savo patirtimi ir žiniomis. Besikeičiant klimatui ir aplinkai, modernėjant technologijoms, kinta ir miškininkystė. Dėl šios priežasties, labai svarbu, kad kiekvienas VMU darbuotojas nuolat tobulėtų – tik dėl tokios komandos darbo galėsime džiaugtis gražiais, atspariais ir sveikais miškais ateityje.
– Kaip užtikrinate, kad valstybiniai miškai būtų prieinami visiems? Kaip manote, ar įmonės veikla kuria pridėtinę vertę visuomenei?
– Valstybiniai miškai mums nėra tik patikėjimo teise valdomas turtas, tai – kiekvieno iš mūsų turtas. Tad dirbdami siekiame išlaikyti balansą tarp ekologinės, socialinės ir ekonominės veiklų, atliepiant visų suinteresuotų šalių lūkesčius. Na, o valstybinių miškų prieinamumą visuomenei užtikriname prižiūrėdami net 1107 rekreacinius objektus visoje Lietuvoje. Visiems šiems objektams reikalinga nuolatinė priežiūra, kuria užsiima VMU miškininkai visoje Lietuvoje. Visi jie džiugina šalies gyventojus ir leidžia mėgautis mūsų nuostabios gamtos grožiu.
Pridėtinę vertę visuomenei miškininkai kuria ir kasmet organizuodami įvairius renginius, prie kurių prisijungia vis daugiau gamtai neabejingų piliečių, įvairių švietimo įstaigų, bendruomenių, vietinių bei tarptautinių įmonių, skirtingų profesijų atstovų, kuriuos vienija viena gražiausių vertybių – pagarba ir meilė gamtai. Šviečiame visuomenę, stengiamės didinti jos sąmoningumą, supažindiname žmones su miškininkų veiklomis. Taip pat noriai bendradarbiaujame su mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis tarnybomis. Puoselėjame ir Jaunųjų miško bičiulių sambūrio veiklą, kuria siekiame supažindinti įvairaus amžiaus moksleivius ne tik su miškais ir juos supančia aplinka, bet ir su miškininko profesija. Taip siekiame įskiepyti meilę gamtai ar net paskatinti jaunuolius ateityje pasirinkti miškininko profesiją.
– Pagarbą ir meilę gamtai savyje nešiojasi dažnas lietuvis, todėl žmonėms rūpi, kaip yra vykdoma miškininkystės veikla. Kaip kuriate, palaikote ryšį su gamtai neabejinga visuomene?
– Atvirumas visuomenei ir skaidrumas – vieni svarbiausių VMU prioritetų. Tad, siekdami juos maksimaliai įgyvendinti, noriai kuriame ryšį su gamtai neabejinga visuomene, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, mokymo įstaigomis. Visuomenei viešai prieinama išsami informacija apie visus VMU planuojamus metų kirtimus pagal girininkijas. Taip pat, šalia kirtaviečių, jautriose vietose šalia gyvenviečių, prieš planuojamus kirtimus, statome ir informacinius stendus, supažindinančius su informacija apie vykdomus darbus, jų rūšį, siekiamus rezultatus, organizuojame susitikimus su vietos bendruomenėmis. Kilus klausimams, kiekvienas gyventojas gali kreiptis ir sulaukti platesnės informacijos apie mūsų vykdomas veiklas.
Esame už konstruktyvų dialogą su visomis visuomenės grupėmis ir labai vertiname visuomenės įsitraukimą saugant miškus bei užtikrinant geresnę jų ateitį. Kiekvieno piliečio noras ir įsitraukimas – didžiulis indėlis, kuris padeda garantuoti, kad Lietuvoje miškai žaliuos ir oš, o jais galės džiaugtis ir didžiuotis mūsų ateities kartos.
