Ar Verkių regioniniame parke šalia Santariškių teisėtai plynai iškirstas mišrus miškas? O gal tik prisidengta Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų?
Į šiuos klausimus turės atsakyti Vilniaus apygardos prokuratūra, savo iniciatyva pradėjusi tyrimą. Panašių istorijų, kai verčiamos ne tik kenkėjų pažeistos eglės, bet ir lapuočiai, pastaruoju metu ne viena.
O prieš sanitarinius kirtimus pasisakančios visuomeninės organizacijos žada ir toliau netylėti, nes, jų atstovų nuomone, kertamuose lapuočiuose žievėgraužiai tipografai nesiveisia.
Užkratą išplatins kitur?
Aplinkosaugos koalicijos ir organizacijos „Girių spiečius“ nariai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip Verkių miško kirtavietėse paliekamos eglišakės ar net eglių rąstų dalys, nors šie medžiai šalinami būtent dėl kenkėjų.
Be to, eglių rąstai iki sandėlių vietos tempiami per visą mišką. Aktyvistai baiminosi, kad nukirsti užkrėsti medžiai kenkėjus išplatins dar sveikame miške.
Jie pastebėjo, kad dar neiškirstuose miško plotuose maždaug pusė medžių yra lapuočiai ir pusė – eglės. „Tai galima įsivaizduoti, kiek lapuočių buvo iškirsta“, – stebėjosi prieš sanitarinius kirtimus pasisakantys vilniečiai.
Be to, medžių gynėjai įsitikinę, kad nudžiūvusiose eglėse kenkėjų jau nėra. Jas reikėjo kirsti tada, kai žievėgraužiai tipografai tik apipuolė.
Leidimų naikinti nepanoro
Savo ruožtu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai pabrėžė, kad eglynai yra pažeisti ištisai, o vienintelė veiksminga ir galima priemonė problemai spręsti – plynieji sanitariniai miško kirtimai.
Be to, anot VMU specialistų, kirtimai Verkių miške vyksta turint kirtimo leidimą ir laikantis visų kirtimo taisyklių.
Valstybinė miškų tarnyba taip pat aiškino, kad kirtimai buvo vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo.
Įžeidė bendravimo būdas
Nors prokurorai pradėjo tyrimą, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė žadėjo nesustoti: „Greičiausiai eisime ir teisiniu keliu, todėl visuomenė galėtų padėti rinkdama faktus iš kirtimų žemėlapio – ar iškirsti ir lapuočiai.“
Ji prisipažino buvusi sukrėsta, kai išsiuntus raštą su teisiniais argumentais ir problemos mastą rodančia duomenų analize visos institucijos ir valstybės įmonės bendravo tiktai socialiniuose tinkluose, be to, aktyvius piliečius ir organizacijas išvadino priešiškai nusiteikusiais.
L.Paškevičiūtė įsitikinusi: tokiuose rekreacinės paskirties miškuose kaip Verkių vykdomi pertekliniai, nesusiję su sanitarine apsauga plyni kirtimai: „Dėl sanitarinės apsaugos reikia kirsti tik egles ir tik tam tikru laiku.“
Pavadino ciniška apgaule
Organizacijos „Girių spiečius“ narys ir Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas pažymėjo, kad kertamas Verkių miškas yra prie pat gyvenamųjų rajonų, beveik visame miške inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos prioritetinės plačialapių ir mišrių miškų buveinės.
Šis miškas yra mišrus, jame kartu su eglėmis auga pusamžiai ir brandūs ąžuolai, klevai, liepos, pušys ir lazdynai.
„Apsilankę kirtavietėje užregistravome net 21 nukirstą brandų ąžuolą. Iškirsti ir visi kiti lapuočiai, pušys, lazdynai.
Atsižvelgiant į miško sudėtį, miško svarbą ekologiniu ir socialiniu požiūriais bei paskirtį taikomos sanitarinės priemonės yra neproporcingos ir netinkamos.
Pagal teisinį reguliavimą pagrindiniai plyni kirtimai šiame miške nėra galimi“, – tikino jis.
Anot M.Potapovo, jei sklype būtų iškirstos tik tipografo pažeistos eglės, paliekant augti visus kitus medžius ir krūmus, būtų suformuotas vertingas ąžuolynas.
„Šiemet Vilnius yra paskelbtas Europos žaliąja sostine. Tuo pat metu vyksta brutalūs plyni kirtimai miesto žmonių poilsiui skirtame miške“, – apgailestavo jis.
L.Paškevičiūtė pridūrė: „Tai tiesiog ciniškas pasinaudojimas stichine nelaime tikintis, kad niekas nesupras apgaulės.“
Medžius pažadėjo atsodinti tik 2025-aisiais
Verkių miško šešiuose kvartaluose nuo metų pradžios išduota 18 kirtimų leidimų, leidžiančių iškirsti 10,3 hektaro miško plynai. Dalis kirtimų jau atlikta, tačiau dalis dar nėra įvykdyti.
VMU atstovai tvirtino, kad vykdant kirtimus paliekami biologinei įvairovei svarbūs medžiai: ne mažiau kaip dešimt vienetų hektare storiausių arba seniausių ir vėjui atsparių.
Miškininkai kirtavietes pažadėjo atkurti 2025 m. pavasarį. Miško želdinių rūšinė sudėtis bus parinkta atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir funkcinę miško paskirtį.
Atkuriant kirtavietes prioritetas bus teikiamas mišrių, atsparių medynų formavimui.
