Paskelbtoje penktojoje „Kew Gardens“ mokslininkų parengtoje knygoje „Pasaulio augalų ir grybų būklė“ surinkti visi naujausi tyrimai ir nurodyta, kur dar yra esminių žinių spragų.
„Šiuo metu, kai augalams ir grybams kyla vis didesnė grėsmė, turime veikti greitai, kad užpildytume žinių spragas ir nustatytume išsaugojimo prioritetus“, – sako profesorius Alexandre'as Antonelli.
Štai keletas svarbiausių ataskaitos, kuri parengta remiantis daugiau nei 200 tarptautinių tyrėjų darbu ir 25 pažangiausiais moksliniais straipsniais, išvadų.
Naujų augalų ir grybų rūšių apibūdinimas yra svarbiausias veiksnys siekiant jas apsaugoti
Praėjusiais metais per bioįvairovės COP15 konferenciją šalys susitarė sumažinti visų rūšių išnykimą pagal Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės sistemą.
Tačiau ekspertams vis dar sunku atsakyti į paprastą klausimą: kiek pasaulyje yra augalų ir grybų rūšių?
Laimei, du svarbūs pasiekimai padeda mokslininkams tiksliau nustatyti jų skaičių. Pirma, po 35 metus trukusių tyrimų belgų botanikas Rafaelis Govaertsas parengė Pasaulinį induočių augalų kontrolinį sąrašą.
„Daugiau nei prieš 160 metų Čarlzas Darvinas svajojo apie išsamų augalų rūšių iš visų pasaulio kampelių sąrašą. Tai buvo ir mano svajonė, kurią paskatino besaikis atogrąžų miškų ir apskritai biologinės įvairovės naikinimas, kurio liudininku tapau būdamas studentas devintajame dešimtmetyje, todėl labai džiugu matyti, kad ji pagaliau įgyvendinama“, – sako R. Govaertsas.
Antra, aplinkos analizės, atliktos viso pasaulio dirvožemio mėginiuose, suteikė daug naujos informacijos apie grybų įvairovę. Mokslininkai apskaičiavo, kad yra 2,5 mln. grybų rūšių, tačiau iki šiol oficialiai įvardyta tik 155 000 rūšių. Tai reiškia, kad daugiau kaip 90 proc. grybų rūšių mokslui vis dar nėra žinomos, o tik 0,02 proc. grybų rūšių išnykimo grėsmės lygis pasaulyje yra įvertintas.
„Rūšies įvardijimas ir apibūdinimas yra pirmasis svarbus žingsnis dokumentuojant gyvybę Žemėje“, – sako Helsinkio universiteto mokslininkė Tuula Niskanen.
Žinodami rūšį, mokslininkai gali dalytis informacija, įvertinti jos išsaugojimo būklę, kad suprastų, ar jai gresia išnykimas, ir ištirti galimą jos naudą žmonėms.
Kadangi iki šiol aprašyta tik apie 10 proc. pasaulio grybų biologinės įvairovės, galime prarasti rūšis, kurių funkcijos gali keisti situaciją, pavyzdžiui, rūšis, turinčias fermentų, galinčių skaidyti plastiką.
„Labai svarbu žinoti, kokių grybų rūšių turime čia, Žemėje, ir ką turime daryti, kad jų neprarastume“, – priduria A.Niskanenas.
Mokslui jau žinoma apie 350 000 induočių augalų rūšių, t. y. augalų, turinčių specialius audinius, kuriais vanduo ir maistinės medžiagos patenka į jų struktūras. Šiai kategorijai priklauso didžioji dauguma augalų rūšių. Problema ta, kad net 100 000 iš jų dar nėra oficialiai įvardytos, o nauji skaičiavimai rodo, kad net trims iš keturių neaprašytų augalų jau gresia išnykimas.
Šis skaičius buvo gautas mokslininkams išanalizavus, koks yra ryšys tarp augalų rūšių oficialaus aprašymo metų ir jų išnykimo rizikos.
Jie nustatė aiškią sąsąją: daugiau nei 77 proc. 2020 m. aprašytų rūšių atitiko kriterijus, kad būtų įvertintos kaip nykstančios. O rūšys, aprašytos vėliau, dažniau atitinka aukštesnės grėsmės kategorijos, pavyzdžiui, nykstančios ar kritiškai nykstančios, kriterijus.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
