Aplinkos apsaugos koalicija platintame pranešime rašoma, kad šalia Santariškių esančiame sklype, kuris baigtas kirsti šeštadienį, iškirstos ne tik kinivarpų pažeistos eglės, bet ir brandūs bei pusamžiai ąžuolai, klevai, liepos, pušys, lazdynai ir kiti lapuočiai. Kitiems sklypams, Aplinkos apsaugos koalicijos teigimu, jau išduoti kirtimų leidimai.
Mindaugas Potapovas, gyvenantis šalia Verkių regioninio parko miško, pranešime pasakoja, kad kinivarpų nudžiovintos eglės kerojo miške kelerius metus, pats miškas yra mišrus, jame įregistruota ir vertinga Europos mastu miško buveinė – buvo saugomas plačialapio ir mišraus miško lopinėlis.
Visgi Valstybinė miškų tarnyba pranešė, kad jų duomenimis, nei viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją. Dėl to, naikinti minėtų sanitarinių kirtimų leidimus nėra pagrindo.
Tikina, kad krenta ir pusamžiai ąžuolai
Aplinkos apsaugos koalicijos pranešime rašoma, kad sanitariniai kirtimai – tik priedanga, o krenta ir pusamžiai bei sveiki ąžuolai.
„Išgirdau pjūklus ir pamačiau rąstų rietuves, taip pat Valstybinės miškų urėdijos skelbimą, kad teritorijoje vykdomi sanitariniai kirtimai kovojant su kinivarpomis. Iš pradžių atrodė, kad kertamos tik nudžiūvusios eglės.
Tačiau praeitą savaitę nuėjęs į mišką pamačiau, kad, prisidengiant sanitariniais kirtimais, kertama viskas, net ir pusamžiai ąžuolai. Kitą dieną su Lina Paškevičiūte apsilankėme kirtime ir suskaičiavome 21 nukirstą stambų ąžuolą – likę tik kelmai“, – pranešime pasakoja M.Patapovas.
„Kirtime uostėme kelmus, kad atskirtume egles nuo ąžuolų. Iškirsta viskas, paliekant tik tuos 7 medžius, kurių reikalauja FSC (tarptautinė Miškų valdymo taryba, žyminti esą tvariai tvarkomus miškus). Iškirsti ir pusamžiai (spėju, artėjantys prie 100 metų) ąžuolai. Ten yra mišrūs miškai ir tikrai nereikia kirsti plynai dėl to, kad eglės pažeistos kinivarpų. Galima palikti lapuočius, pušis, lazdynus, kad ir žmonėms nebūtų plynių ir gamtai būtų gerai“, – pranešime cituojama Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų nuo Vilniaus raj. savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose jau nuo rugpjūčio paskelbta stichinė nelaimė, o tokiu atveju situacijai suvaldyti privalomai taikomos įstatymuose numatytos miško apsaugos priemonės.
„Šiuo atveju, kai eglynai yra pažeisti ištisai, vienintelė veiksminga ir galima priemonė yra plynieji sanitariniai miško kirtimai. Šie kirtimai vykdomi abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Tačiau įvertinus minimų eglynų pažeidimo laipsnį nustatyta, kad iškirtus tik kenkėjų apniktas egles, medyno skalsumas liktų tik 0,1–0,3, todėl atrankiniai sanitariniai kirtimai negalimi“, – sako M.Ivanauskas.
Pasak jo, yra ir dar viena priežastis, kodėl miškas kertamas plynai – reikia sutvarkyti kirtavietę, paruošti dirvą ir atsodinti mišką naujais želdiniais, o to, palikus krūmus ir plonus medžius, padaryti nepavyktų.
„Pažymime, kad kirtimai jūsų minimoje vietoje vyksta turint kirtimo leidimą ir laikantis visų kirtimo taisyklių. Be to, vykdant kirtimus, paliekami biologinei įvairovei svarbūs medžiai: ne mažiau kaip 10 vnt/ha storiausių arba seniausių ir vėjui atsparių medžių medyne. Jokių plačialapių miškų buveinių šiame miško masyve nėra ir jų nekertame nei plynaisiais, nei atrankiniais kirtimais“, – priminė M.Ivanauskas.
Valstybinė miškų urėdija sako, kad iškirstos kirtavietės bus atkuriamos 2025 metų pavasarį. Miško želdinių rūšinė sudėtis bus parinkta atsižvelgiant į augimvietės sąlygas ir funkcinę miško paskirtį. Atkuriant kirtavietes bus teikiamas prioritetas mišrių, atsparių aliotiniems veiksmams medynų formavimui.
