Žievėgraužis tipografas yra žalingiausias mūsų miškų kenkėjas. Jis apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Šių kinivarpų apniktos eglės greitai nudžiūva. Suaugę vabalai yra 4,2–5,5 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos spalvos. Gali gausiai daugintis ir greitai išplisti. Kasmet išsivysto 2 pagrindinės ir 1–2 seserinės generacijos (kartos).
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2023 metais pirmos kartos žievėgraužio tipografo vabalų populiacija šalies miškuose buvo gausiausia per dvidešimt pastarųjų metų. Palankias sąlygas šiam pagausėjimui sudarė 2021–2022 metais ir šių metų pavasarį vyravę sausi ir kaitrūs orai. Šalies eglynams dėl to labai trūko drėgmės ir daug eglių nusilpo. Jos tapo tinkamos apsigyventi ir daugintis žievėgraužiui tipografui.
Antroji žievėgraužio tipografo karta, palyginus su 2022 metais, taip pat buvo gausesnė – 28 procentais.
Nerimą kelia tai, kad žievėgraužio tipografo populiacija gausėja jau trejus metus iš eilės. Iki šiol gausėjimo nebuvo stebėta netgi dvejus metus iš eilės (stebėjimai vykdomi nuo 2003 metų). Tai rodo, kad aplinkos sąlygos eglėms nebuvo geros ir medžiai nesugebėjo apsiginti nuo vabzdžių atakų. Informaciją apie žievėgraužio tipografo populiacijos gausumą visoje Lietuvos teritorijoje galima rasti Valstybinės miškų tarnybos tinklalapio pradiniame puslapyje – Žievėgraužio tipografo monitoringas 2023 m.
Vabzdys pirmiausia užpuola vėjo pažeistas ir nuo sausros ar kaitros nusilpusias egles. Jose pasidaugina ir tuomet masine ataka gali pulti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie yra mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.
Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 40 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai. Jei vabalai po žieve jau apsigyveno, tai tokias egles būtina kuo skubiau pašalinti iš miško iki pirmųjų vabzdžio lėliukių susiformavimo, taip neleidžiant kenkėjams pasidauginti ir plisti.
Žievėgraužio tipografo židiniai pirmiausia formuojasi šiose charakteringose vietose:
• kur yra nesutvarkytos žalios išverstos ar nulaužtos eglės;
• kur nuo vasaros liko nesutvarkyti žievėgraužio tipografo užpulti medžiai;
• kur dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų jau anksčiau buvo vykdyti sanitariniai miško kirtimai;
• eglynų pakraščiuose, besiribojančiuose su plynų miško kirtimų kirtavietėmis;
• išretėjusiuose, mažo skalsumo eglynuose;
• eglynuose, šalia kurių buvo medienos sandėliai su tinkamai neapsaugota ar laiku neišvežta spygliuočių mediena.
Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje siautė stiprūs vėjai su lietumis ir kruša. Dalyje šalies regionų stichija pasiekė audrų ir škvalų lygį. Miškuose Išlaužyta bei išvartyta nemažai medžių. Labiausiai nukentėjo Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regionai.
Preliminariu vertinimu, vien valstybiniuose miškuose pažeista apie 85 tūkstančių m3 medžių. Šiuos medžius būtina sutvarkyti, nes netvarkoma mediena genda, tampa vabzdžių pasidauginimo ir plitimo į aplinkinius medynus šaltiniu, ypač pavojingos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos. Valstybinė miškų tarnyba primygtinai ragina miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose operatyviai sutvarkyti labai vėjo pažeistus medžius.
Miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti, Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima pasižiūrėti, ar Jūsų arba kaimyninėje miško valdoje yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi.
Duomenis į interaktyvųjį žemėlapį įveda Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos specialistai.
Gyventojai gali aktyviai stebėti savo miškų būklę ir informuoti šių institucijų specialistus apie pastebėtus netvarkomus kenkėjų židinius.
