Kaip pelkėms atiteko Lietuvos gamtos podukros likimas
„Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė, biomedicinos mokslų daktarė Jūratė Sendžikaitė pasakoja, kad pelkės yra neįtikėtinos ekosistemos, teikiančios vertingų dovanų: jos valo vandenį ir orą, sugeria klimato kaitą sukeliantį anglies dioksidą, stebina keistais ir charizmatiškais augalais ar rečiau matomais paukščiais. Pelkės taip pat traukia mistinio pasaulio paslaptimis, skatina mokslinius tyrimus ir diskusijas, įkvepia menininkus, o gamtą mylintiems žmonėms pakelia nuotaiką.
J.Sendžikaitė atkreipia dėmesį, kad pelkių pasaulis kelis šimtmečius buvo naikinamas: „Pelkės buvo sausinamos, paverčiamos dirbamais laukais ar mišku. Jos trinamos ir iš žmonių akiračio bei atminties, suteikiant joms žmogų klaidinančios erdvės įvaizdį. Sunku beatrasti liaudies dainų, skirtų pelkėms, nors širdį šildančių dainų apie mišką, pievas, upes ir ežerus ar net ariamus laukus galima surinkti ne vieną rinkinį. Tai tarsi suteikia pelkėms atstumtosios gamtos podukros įvaizdį, nors iš tiesų jos – mums itin svarbios.“
Pelkės: planetos kempinė, inkstai ir filtras viename
Nors pelkės žmogui gali pasirodyti neįžengiamos, bet tokią buveinę renkasi daugybė unikalių augalų, teigia dr. Jūratė Sendžikaitė: „Čia auga vabzdžiais mintančios saulašarės, tuklės ir skendeniai, noksta spanguolės, žydi gailiai, klesti kiminai. Ir tai tik dalis iš turtingos pelkės augmenijos.“
Kadangi pelkių durpių kloduose sukaupta apie 10% pasaulio gėlo vandens išteklių, pelkės dar vadinamos kempinėmis, bet pelkės šį vandenį ne tik kaupia, bet ir valo. „Unikali jos augmenija ir per tūkstantmečius kauptos durpės veikia kaip efektyvi filtravimo sistema, pašalinanti iš vandens kietąsias daleles ir jame ištirpusius teršalus. Dėl to pelkė gali būti tapatinama su planetos inkstais“, – pasakoja mokslų daktarė.
„Būtent pelkių savybė valyti vandenį tapo viena iš priežasčių, dėl kurių nusprendėme palaikyti „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondą“ ir padėti jiems siekti tikslų: pasirūpinti pelkių apsauga, atkūrimu ir tvariu naudojimu. Nes šis įdėtas darbas leis užtikrinti ir tolesnį pelkių poveikį švarinant vandenį. O švarus vanduo – kertinė švarios kosmetikos sudedamoji dalis“, – sako „Garnier“ komandos narė Martyna Kučytė.
Pelkės, ežerai ir kiti Lietuvos vandenys
Bendradarbiavimas su „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu“ tai jau ne pirmas bendras kosmetikos prekių ženklo ir grožio ir sveikatos prekių parduotuvių tinklu komandų žingsnis, rūpinantis švariu vandeniu. „Organizuodami „Švarus grožis – švarus vanduo“ iniciatyvą, jėgas suvienijame jau 3 kartą. Anksčiau dėmesį skyrėme Lietuvos ežerų švarai, pasirūpinant, kad iš jų būtų pašalintos kenksmingos, stambiagabaritės ir kitos šiukšlės. Buvo valomi Galvės bei Salotės ežerai. Iš dugno ištraukta apie 2000 kg šiukšlių“, – įspūdžiais dalijasi „Drogas“ direktorė Olga Vaitiekienė.
Mokslininkė J.Sendžikaitė atkreipia dėmesį į verslo įsitraukimo svarbą. Jos teigimu, verslas, kaip ir bet kuri žmogaus veikla, tiesiog privalo keistis, atsižvelgdamas tiek į lokalias, tiek ir globalias problemas, vertindamas naujausias tendencijas ir įsigilindamas šių dienų aktualijas, numatydamas bent vieną žingsnį ateitį.
„Džiugu, kad kampanija „Švarus grožis – švarus vanduo“ suvienijo ne tik gamintojus ir prekybininkus, bet ir pirkėjus, nes parama iniciatyvai buvo renkama skiriant po 2 centus nuo kiekvieno „Drogas“ parduotuvėse įsigyto „Garnier“ produkto. O surinkta suma buvo skirta geriems tikslams – mūsų pelkių apsaugai, o tuo pačiu ir mūsų ir mūsų planetos ateičiai. Kaip skruzdėlės po šapelį atstato suardytą skruzdėlyną, taip mes gera valia ir konkrečiais darbais galime prisidėti prie gamtinės aplinkos gijimo“, – sako dr. J.Sendžikaitė.
Geri darbai ir tolesni pažadai gamtai
„Labai džiaugiuosi, kad verslas mūsų veiklą palaiko ne tik finansiškai ir idėjiškai, bet ir praktiškai! Spalio 6-tą dieną visi kartu įgyvendinome talką, dirbdami išvien prisidėjome prie Šilėnų žemapelkės ir atvirų buveinių atkūrimo ir ekologinės būklės pagerinimo“, – pasakoja pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė.
Pagalba ežerų ir pelkių priežiūrai – ne vienintelis mūsų žingsnis gamtos labui. „Mes taip pat įsipareigojame, kad iki 2025 metų visos mūsų produktų pakuotės bus ne tik pagamintos iš perdirbto plastiko, bet ir perdirbamos bei biologiškai suyrančios. Taip pat iki šio užsibrėžto laikotarpio ketiname turėti 100 procentų anglies dioksido (CO2) neutralią gamyklą, kurioje bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – planais dalijasi M.Kučytė.
