Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sveikino Lietuvos sostinę ir tikino, kad toks įvertinimas taip pat yra ir atsakomybė miestui.
„Su šiuo titulu Vilnius prisijungia prie 15-os Europos miestų, tokių kaip Oslas, Stokholmas, Kopenhaga, Talinas, Valensija, Hamburgas, Lisabona, kurie jau įsipareigojo būti Europos lyderiais kuriant draugiškus žmogaus sveikatai ir gamtai miestus, ir pademonstravo puikių proveržių“, – Eltai perduotame komentare teigė V. Sinkevičius.
„Tai taip pat yra papildomas tarptautinės bendruomenės bei Europos Sąjungos dėmesys bei pripažinimas, nes vertinimus, visų pirma, daro nepriklausomi savo sričių ekspertai. Tai jau savaime reiškia atgarsį ir turizmo, ir verslo pasaulyje“, – akcentavo jis.
V. Sinkevičius taip pat pažymėjo, kad gamta nėra „kažkas, kas egzistuoja už miesto“, ji, anot eurokomisaro, yra visur, o miestuose užima išskirtinai svarbią vietą, nes juose yra daugiausiai žmonių, kuriems reikalingos gamtos teikiamos gėrybės.
„600 tūkst. eurų prizas iniciatyvoms, kurios užtikrintų švaresnį orą ir vandenį, žalesnes erdves, triukšmo valdymą, dėmesį tiek miesto žmonėms, tiek ir kitai gyvybei. (...) Tapdamas Europos Žaliąja Sostine Vilnius taip pat įsipareigoja ne tik skleisti šią žinutę vilniečiams, tačiau ir demonstruoti tai konkrečiais darbais“, – sakė Europos komisijos (EK) narys.
„Tai nereiškia, jog Vilniuje nėra jokių problemų, tačiau, tai reiškia, kad tvarkydamasis ant savo pečių neš ne tik vilniečių lūkesčius, tačiau ir atsakomybę už šią suteiktą garbę. Ši pergalė nėra proceso pabaiga, o tik ilgo kelio pradžia. Kitas etapas – konkreti vizija, kaip padaryti Vilnių dar geresne vieta gyventi“, – akcentavo jis.
V. Sinkevičius galiausiai linkėjo vilniečiams ir visai Lietuvai antrame etape parodyti, jog galime būti pavyzdžiu visai Europai.
V. Benkunskas: siekiame, kad iki 2030 m. Vilnius taptų klimatui neutraliu miestu
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas taip pat džiaugėsi dėl šalies sostinės pasiekimo ir tikino, kad gautas apdovanojimas yra svarbus įpareigojimas ir toliau rodyti pavyzdį bei įkvėpti kitus miestus siekti aplinkosaugos tikslų.
„Siekiame, kad iki 2030 m. Vilnius taptų klimatui visiškai neutraliu miestu. Kasmet skiriame vis daugiau dėmesio bioįvairovės puoselėjimui, klimato padarinių švelninimui, tvaresniam judumui ir efektyvesniam miesto gyvenimo valdymui. Tikiu, kad būdami atviri ir dirbdami kartu užtikrinsime dar spartesnę miesto transformaciją“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Benkunskas.
„Vilnius sparčiai transformuojasi ir tampa vakarietiško tvarumo pavyzdžiu. Šie pokyčiai vyksta itin veržlios Vilniaus komandos pastangomis. Ačiū jai, prieš akis daug darbo! Dėkoju ir Remigijus Šimašius už iniciatyvą žaliesiems pokyčiams“, – akcentavo jis.
V. Sinkevičius galiausiai linkėjo vilniečiams ir visai Lietuvai antrame etape parodyti, jog galima būti pavyzdžiu visai Europai.
Praėjusiais metais Vilnius tapo vienu iš 100 Europos išmanių ir klimatui neutralių miestų misijos nariu. Laimėję vietą šioje misijoje, miestai gauna solidžią finansinę ir metodinę paramą, padedančią pasiekti žalumo ir neutralumo klimatui tikslų. Vėliau žalumo srityje pirmaujantys miestai, tarp kurių jau yra Vilnius, dalijasi patirtimi su kitais. Vien 2023 m. šiai miestų misijai skirta 360 mln. eurų ES paramos lėšų.
Primenama, kad pirmasis Europos Žaliosios sostinės titulą praeitame dešimtmetyje laimėjo Stokholmas. Šiais metais Europos Žaliąja sostine paskelbtas Talinas, o 2024 m. ja bus Valensija. Žaliosios sostinės tampa Žaliųjų sostinių tinklo, kuriam priklauso 36 miestai, dalimi ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos ambicingas miestų tobulinimo idėjas.
