Ekologiška aikštė
Socialiniame tinkle „Facebook“ Laisvės aikštėje augančiais grybais stebėjosi ir Juozo Miltinio dramos teatros aktorius Laimutis Sėdžius.
„Grybai augo ne žolėje ir ne tarp gėlių, bet ten, kur paklotas padarytas ir medžio gabaliukų. Kai kurie grybai buvo tiesiog išrauti ir palikti. Dar keli mažiukai grybai augo, o vienas didelis buvo nuspirtas ir šiek tiek papuvęs.
Labai gražu, kad Laisvės aikštėje dygsta grybai. Tai reiškia, kad Laisvės aikštė – ekologiška. Kai parodžiau grybų nuotraukas, žinovai paaiškino, kad tai paąžuoliai“, – aiškino aktorius ir sakė, kad negalįs garantuoti, ar šiuos grybus galima valgyti.
Grybus rinkti pavojinga
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento patarėja Jūratė Vaitiekūnienė stebisi, kad renkami grybai, augantys miesto centrinėje aikštėje.
„Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar jie valgomi ir tinkami maistui. Nesvarbu, kur grybas augtų – miške ar kitoje vietoje, svarbu žinoti, ar jie nenuodingi. Kita vertus, niekada gyvenime taip nesielgčiau – nerinkčiau grybų, augančius mieste. Pavojinga tai daryti. Grybai kaupia radiaciją, o tuo labiau miesto teritorijoje pakankami daug taršos šaltinių“, – perspėjo grybautojus J. Vaitiekūnienė.
Dygsta daugelyje Lietuvos miestų
Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius, naujienų portalui JP teigė, kad Panevėžio miesto centre rastas grybas – paąžuolis.
Anot specialisto, jie dygsta daugelyje Lietuvos miestų.
„Tokia lyg ir paąžuolių banga atvilnijo per sausrą. Būtų galima sakyti, kad per Lietuvos miestus ir gyvenvietes vilnija paąžuolių bangelė. Miestuose augančių grybų rinkti specialistai nepataria. Tai yra susiję su tuo, kad visi ten augantys grybai paprastai yra ne tokie švarūs, o tiksliau, ekologiški, lyginant su toli nuo gyvenviečių miškuose ar pievose surinktais grybais. Grybai pasižymi savybe savyje sukaupti kai kurių teršalų kiekius, didesnius nei tame substrate, kuriame jie auga. Aišku, tai priklauso nuo to, kiek ir kokių medžiagų tame dirvožemyje yra“, – aiškino specialistas.
Gali sukaupti pavojingus teršalus
Anot J. Kasparavičiaus, ne visi grybai vienodai kaupia įvairias medžiagas – vieni sukaupia daug, kiti vidutiniškai ar mažai.
„Paąžuolis nėra daug teršalų sukaupiantis grybas. Nežiūrint to, mieste tiek įvairus transportas, įvairūs įrenginiai, įmonės, fabrikai išmeta į atmosferą įvairias dujas, smulkias daleles dulkių pavidalu ir nemaža viso to dalis ilgainiui čia pat, miesto ribose nusileidžia ir patenka į dirvožemį.
Tik technogeninių katastrofų atveju įvairių toksiškų medžiagų koncentracijos kažkokioje ribotoje teritorijoje gali pasiekti kritinę ribą, tai yra viršyti visas leistinas higienos normas. Tokiu atveju ir grybai gali sukaupti pavojingus sveikatai teršalų kiekius“, – teigia mokslininkas.
Negalima vartoti su alkoholiu
Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. J. Kasparavičius aiškina, kad baravykas paąžuolis yra neretas grybas, bet tik jam tinkamose augti vietose.
„Kadangi, kaip ir visi bepravykiniai grybai, susijęs su medžiais, tai auga tik ten, kur ir jo medžiai simbiontai ar šeimininkai, visų pirma ąžuolas, bet gali būti ir bukas, liepa, retkarčiais beržas ar tuopa.
Kaip ir jo pagrindiniai medžiai šeimininkai, grybas mėgsta kalkingus dirvožemius arba kitaip – nemėgsta rūgščių dirvožemių. Auga tiek miškuose, tiek ir parkuose skveruose, nes mėgsta šviesesnes, atviresnes vietas, todėl randamas ir daugelyje Lietuvos miestų.
Paąžuolis yra valgomas, nors ir laikomas kiek prastesniu nei tikrinis baravykas“, – aiškina mokslininkas ir tęsia bei perspėja:
„Perpjautas ar perlaužtas jo minkštimas pamėlynuoja, bet šis reiškinys niekaip nėra susijęs su grybo tinkamumu vartoti jį maistui. Jeigu tai ir yra kam nors problema, tai tik estetinė. Vis tik, grybas turi vieną nemalonią paslaptį.
Negalima vartoti jokio alkoholio nei prieš jį valgant, nei kartu su juo, nei po jo valgymo. Negalima todėl, kad grybe yra medžiagų, kurios stabdo alkoholio skaidymą organizme tarpinėje fazėje, kai susidaro nuodingi junginiai, kurie kaupiasi ir sukelia apsinuodijimą.“
