Klaipėdos universiteto (KU) administracija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas ir gerąsias tvarumą propaguojančių pasaulio miestų patirtis, nusprendė vasarą, kol šalyje vyrauja aukšta ir augalijos gyvybingumui nepalanki temperatūra, nebešienauti KU miestelio teritorijoje esančių žaliųjų plotų ir leisti čia formuotis pievoms. Per porą mėnesių paprastai saulės išdeginami žolynai suklestėjo ir pražydo įvairiaspalviais žiedais.
Žalieji plotai užima didžiąją dalį KU miestelio teritorijos, jų plotas apytiksliai gali siekti 20 ha.
Pasak KU botanikos sodo koordinatorės, biologės prof. Astos Klimienės, taip gausiai sužydusi pieva miesto teritorijoje – tikras turtas.
Suskynusi į puokštelę pievoje žydinčius augalus jų specialistė priskaičiavo daugiau nei dvidešimt, dauguma turi vaistinių savybių, maloniai kvepia, teikia maistą ir prieglobstį pievos vabzdžiams, paukšteliams.
„Matome gyvą pievą, joje verda gyvenimas. Tai ne ta rusvai juoda plynė, kokias vasarą čia matydavome plytint“,– sako prof. A. Klimienė.
Ji, beje, pastebi, jog dėl vis labiau šylančių vasarų pasaulyje keičiasi ir miestų aplinkos tvarkymo mados – trumpai skustas vejas ten, kur tai įmanoma, keičia pievų ar karščiui atsparesnės augalijos želdynai, į žydinčių augalų klombas taip pat keliauja pievų augalai, įvairios smilgų rūšys.
Švelnina karščių bangas
Šienaujamų žaliųjų plotų mažinimas, natūralių gamtinių atsikūrimo procesų skatinimas, anot biologinės įvairovės specialistų, viena iš miestų aplinkos gelbėjimosi nuo kaistančio klimato padarinių. Prie esamo grunto ypatybių natūraliai prisitaikiusi augmenija ne tik sugeba išgyventi, bet ir apsaugo dirvožemį nuo erozijos, o žydintys augalai tampa reikšmingu maisto šaltiniu turtingam ir sveikai aplinkos ekosistemai reikšmingam vabzdžių pasauliui. Gyvybingi žalieji plotai švelnina žmonių sveikatai pavojingas karščių bangas.
Pirmosios iniciatyvos keisti vejas pievomis gimė būtent mokslo bendruomenėse, dirbančiose su globalių aplinkos pokyčių problematika, tiriančiose klimato kaitą sąlygojančius ar švelninančius veiksnius.
Prof. habil. dr. Sergejus Oleninas kaip pavyzdį pristatė JAV Mičigano valstijos universitetą, akademinio miestelio vejas pavertusį žydinčiomis pievomis, kurios padeda išsaugoti apdulkintojų populiacijas ir kuria natūralesnį, patrauklesnį aplinkos vaizdą.
„Kitas pavyzdys iš JAV – Minesotos valstija moka ūkių savininkams, kad jų žemėse būtų sėjami žydintys ir bitėms draugiški augalai“, – tvaraus požiūrio geruosius pavyzdžius vardija mokslininkas.
Pagalba bitėms
KU Jūros tyrimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Robertas Staponkus pasidžiaugė, jog sužydusioje pievoje jau dabar gausu bičių ir kamanių. Būtent pastarosios sparčiai artėja prie išnykimo ribos, o čia jų mokslininkas aptiko net kelių rūšių.
„Atkreipkit dėmesį, ir karštis pievoje visai kitoks nei ant betono plytelių ar asfalto. Tai patvirtina ir temperatūros matavimai“,– dar vieną pievos vertę akcentavo dr. Robertas Staponkus. Jis su kolegomis atmeta baimes dėl erkių pavojaus.
Erkėms plisti reikia drėgnų pievų bei gyvūnijos gausos. Be to, nuo erkių žmones efektyviai saugo skiepai.
Klaipėdos universitetas kviečia miesto įmones, organizacijas, įstaigas, aplinkos priežiūros ir tvarkymo bendroves išgirsti mokslininkų argumentus ir taip pat keisti įprastus veikimo metodus.
Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus dr. Benedikto Petrausko, KU žaliųjų plotų prižiūrėtojai vasarą kosmetiškai trumpins tik siaurus želdynų ruožus prie šaligatvių kraštų ar pastatų. KU teritorijoje suvešėjusias pievas planuojama nupjauti tik vėlų rudenį, kad augmenija pavasarį turėtų lygias starto pozicijas.
Gausus pievų žydėjimas, akį džiuginančios spalvos ir pozityvi visuomenės reakcija į naujovę, pasak vieno iš KU vadovų, leidžia svarstyti ir naujas idėjas. Pavyzdžiui, medumi kvepiančioje pievoje ateityje pastatyti keletą bičių avilių.
Šienauja kasmet daugiau
Klaipėdos mieste žaliuosius plotus šienaujančios UAB „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas informavo, kad kol kas Klaipėdos mieste šienaujami plotai tik didėja.
„Didėja dėl miesto plėtros, taip pat dėl to, kad kai kur prašoma pašienauti plačiau“, – sakė pašnekovas.
Pasak pašnekovo, miesto žalieji plotai suskirtsyti į tris kategorijas, kurios šienaujamos skirtingais intervalais.
„Vieną kartą per savaitę žolė pjaunama centrinėje miesto dalyje esančiose aikštėse, skveruose. 1–2 kartus per mėnesį šienaujame žaliąsias juostas šalia pagrindinių miesto gatvių, o parkuose (Sąjūdžio, Ąžuolų giraitės ir kt.) žolė pjaunama vieną kartą per mėnesį. Bendras reikalavimas yra, kad žolė nesiektų 12 cm. Tad šienaujame, atsižvelgdami į poreikį“, – sakė G. Valašinas.
Anot pašnekovo, bendrovė klaipėdiečių skundų ir prašymų šienauti sulaukia daugiau negu pageidavimų palikti pievą.
„Žmonės bijo erkių. Tad ypač pavasarį, kai žolė labai greitai suželia, sulaukiame daug prašymų kuo greičiau šienauti“, – pasakojo G. Valašinas.
Reikia diskusijos
UAB „Klaipėdos želdiniai“ vadovas sakė, kad žydinčių pievų kūrimas miesto teritorijoje yra diskusinis klausimas, kuriuo galėtų pasisakyti miestiečiai, diskutuoti miesto valdžia.
„Žydinčios pievos – tikrai gražu ir naudinga ekosistemai ir tokių plotelių mieste gali atsirasti daugiau. Tikrai Klaipėdoje yra tokių vietų, kur jos gali būti, pavyzdžiui, ant šlaitų prie gatvių ar didelėse teritorijose, po kurias niekas nevaikšto, galima palikti nedidelius žydinčios pievos plotus.
Prie Klaipėdos universiteto yra takai, kuriais žmonės vaikšto ir po pievą nebraido. Be to, žemė ten gana skurdi – tad ir didelės žolės neauga.
O kitur jeigu taip paliksi, žolė gali užaugti žmogaus ūgio.
Į vasaros pabaigą tokie žolynai sudžiūtų ir padidintų gaisrų tikimybę.
Jeigu tokios žolės užaugtų prie gatvės, tai sumažintų matomumą ir sukeltų grėsmę eismo dalyviams, ypač pėstiesiems ir važinėjantiems paspirtukais“, – argumentus dėstė G. Valašinas.
Anot specialisto, žydinčių pievų plotelius reikėtų formuoti sąmoningai.
„Tokiuose plotuose reikėtų pasėti tam tikrus žydinčius augalus, nes palikus savieigai, tiesiog nešienaujant, suvešėtų piktožolės, netrukus ir krūmai pradėtų augti“, – sakė G. Valašinas.
Erkių veisykla
Pievos gražu ir gerai, tačiau tik iš tolo pasižiūrėti. O tos miesto teritorijos, kuriose laiką leidžia žmonės su vaikais, augintiniais, turi būti šienaujamos. Žolėje, kuri yra aukštesnė kaip 10 cm, veisiasi erkės, kurios platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Rima Šimkuvienė.
Pašnkovės nuomone, miesto žalieji plotai yra skirti tam, kad žmonės galėtų juose atsipalaiduoti, kad nebijotų, jog vaikas ar augintinis užlips ant žolės. Todėl pabrėžė šienavimo svarbą miesto skveruose, parkuose.
„Suprantama, kad nuo erkių yra apsaugos. Pirmiausia skiepai. Taip pat ir tinkama šviesi, visą kūną dengianti apranga, kad užlipusią erkę būtų galima iš karto pastebėti, vabzdžius atbaidančios priemonės, tačiau ne visi į parką nori eiti kaip į mišką“, – pastabėjo pašnekovė.
Sergančiųjų daugėja
Klaipėdos universiteto ligoninė informuoja, kad erkiniu encefalitu sergančių pacientų daugėja.
Šią vasarą Klaipėdos universiteto ligoninėje dėl erkinio encefalito gydyta 20 pacientų, iš kurių 16 vyrų ir 4 moterys.
Praėjusią savaitę ligoninė išplatino pranešimą, jog vien per vieną parą Infekcinių ligų klinikoje hospitalizuoti keturi asmenys, kuriems diagnozuota ši erkių platinama liga.
Medikai primena, kad erkinis encefalitas – klastinga liga, galinti turėti rimtų komplikacijų.
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ gydytojos infektologės Rūtos Pundinienės, erkiniam encefalitui pirmiausia būdinga aukšta temperatūra, siekianti daugiau nei 38 laipsnius.
„Dažniausiai būna dvi karščiavimo bangos su kelių dienų pertrauka. Pirmajai bangai būdingas karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, silpnumas. Antros karščiavimo bangos metu galvos skausmas ryškėja, atsiranda pykinimas, vėmimas, rankų ir kojų drebulys.
Vėliau liga gali komplikuotis paralyžiumi, sąmonės, psichikos sutrikimais, lieka pusiausvyros sutrikimas. Kai kuriems pacientams liga pasireiškia meningitu, meningoencefalitu, encefalomielitu, kuomet stipriau pažeidžiama nervų sistema“, – įspėjo gydytoja.
Jos teigimu, apie 70 proc. pacientų liga baigiasi ties pirma faze, o 30 proc. pasireiškia sunkesnės ligos formos.
Specialistės teigimu, dažniausiai dėl erkinio encefalito į ligoninę patenka darbingo amžiaus žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje: miškininkai, uogautojai, medžiotojai, žemdirbiai, ūkininkai ir kt.
„Apie 50 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu teigia nepastebėję ir nežinoję apie galimą erkės įsisiurbimą. Maksimalus laikas, per kurį gali išryškėti erkinio encefalito simptomai, – 28 dienos nuo erkės įsisiurbimo“, – pasakojo R. Pundinienė.
Infektologė atkreipė dėmesį, kad erkinis encefalitas – viena stipriausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, pažeidžianti galvos smegenis. Šios ligos pasekmės gali būti nuo drebulio, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų iki paralyžiaus, raumenų silpnumo, traukulių, net psichikos sutrikimų.
„Efektyviausia profilaktikos priemonė nuo šios grėsmingos ligos – vakcina. Tad pacientus visuomet raginame skiepytis ir taip apsisaugoti nuo sunkių ligos pasekmių. Pasiskiepijus susiformuoja imunitetas, tad jeigu po to ir susergama encefalitu, liga įveikiama lengviau“, – sakė medikė.
Klaipėdos miesto savivaldybei mokslininkų rekomendacijos yra žinomos, tačiau jos nėra adaptuotos visam miestui ar atskiroms jo dalims. Tam tikrose miesto viešosiose erdvėse (ten,kur galima) žolės plotus galima palikti nepjautus, tačiau tai turi būti daroma ne chaotiškai, o pagal aiškiai nustatytą tvarką. Svarbu turėti matymą, kokius žaliuosius plotus mieste norėtume matyti ateityje.
Tai svarbu ne tik estetine prasme, bet ir paisant higienos reikalavimų. Nešienaujami plotai miesto parkuose neturėtų neigiamai paveikti lankytojų ir jų įpročių – reikėtų atsirinkti tokius žolynus, per kuriuos nevaikštoma ir kur nevedžiojami augintiniai. Derėtų nepamiršti, kad nešienaujamose pievose didėja erkių plitimas, todėl žolės pjovimas – tai ir prevencija nuo kenkėjų platinamų ligų, pvz., erkinio encefalito. Naujai suformuotus siūlymus dėl miesto strategijos žaliųjų plotų šienavimo turės apsvarstyti miesto savivaldybės taryba, kuri ir apsispręs, ar reikia keisti esamą tvarką.
