Štai Plungės rajone grybavęs Andrius Karalius jų rado apie 200, o ne mažiau pasisekė ir tame pačiame rajone grybavusiam Vladui Gerybai, kuris, nors grybų ir neskaičiavo, akivaizdu, parsinešė dosnų laimikį – 7 pilnutėlius kibirus ir pintinę.
Kol vieni nusitaikę į baravykus, kiti ieško voveraičių. Jų Labanoro girioje vos per 3 val. gana gausiai pavyko rasti Gintautaui Kerpiškiui.
„Aš specialiai važiavau į tokią vietą, kur auga voveraitės, nes būtent tokių grybų norėjau. Kadangi žinojau vietą, tai teliko išlaukti lietaus. O dėl kitų grybų, tai mačiau augančių kazlėkų, umedžių bei paberžių (lepšių), bet jų nerinkau ir palikau augti vietoje, nes nesu tų grybų mėgėjas“, – pasakojo vyras.
Tiesa, nors vieni mielai rinktų ir baravykus, ne visur jie tinkami vartojimui. Mažeikių raj. grybavusi Monika Domkuvienė sako, kad prisirinkti šių grybų buvo galima ne vieną kibirą, tačiau dauguma buvo arba sukirmiję, arba permirkę.
„Juos palikau miške. Voveraičių porą litrų pririnkom, daug jų kažkaip neradome, pagrinde baravykai. Žinoma, einant link mašinos užtikome raudonikių rojų – jų radome apie 50, tik keli peraugę ir keli sukirmiję, visi kiti buvo labai gražūs ir sveiki“, – dalinosi moteris.
Gausiai baravykų Jurbarko rajone prisirinko ir Antanas Lubys, o netrūksta jų ir kiek toliau, Mažeikių apylinkių miškuose, iš kurių su pilnomis pintinėmis grįžo ir Aldona Vlasova. Kiek tiksliai šių grybų pavyko surinkti, moteris neskaičiavo, tačiau sako, kad laimikis sveria bent 5 kilogramus.
Grybų netrūksta ir grybautojų sostinėje karūnuojamoje Varėnoje - iš ten Vilma Sinkevičienė su džiaugsmu dalinasi nuotraukomis su kibirais rastų voveraičių.
O ne tik grybais, bet ir uogomis šią vasarą džiaugėsi Jurgita Oželytė, miško gėrybes renkanti Vilniaus raj.
Ką svarbu žinoti grybaujant
Dar skubantiems į miškus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai įspėja, kokių taisyklių neužmiršti, kad uogavimas ir grybavimas miškuose neapkarstų.
„Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.
Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių skaičius neribojamas. Tiesa, yra vietų, kurias reikėtų aplenkti.
„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį B.Bitauskas.
Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.
Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis. Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.
Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.
Kur miške statyti motorinę transporto priemonę
Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad reikėtų nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Pasak B.Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.
Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.
