Kodėl naktižiedė? Lotyniškai šių augalų gentis pavadinta Silene (graikiškai– Selene– mėnulis). Penkialapiais žiedais žydintys augalai savo žiedelius atveria vakare, žydi naktį, yra ypač gerai matomi mėnesienoje, todėl šie augalai praminti naktižiedėmis.
Dauguma naktižiedžių rūšių žydi tik naktį. Jų žiedus lanko naktiniai vabzdžiai– sfinksai, verpikai, pelėdgalviai.
Tuo tarpu lietuvinė naktižiedė žydi dieną, o jos ryškiaspalviuose žieduose galime pamatyti tūpinėjančius machaonus, citrinukus, perlinukus. Stiebas tiesus, lieknas, viršuje išsišakoja ir gali išsistiebti iki 15–50 cm aukščio. Stiebas ir lapeliai melsvi, lyg padengti vašku. Šakelėje yra po keletą trumpakočių žiedų, kurie turi po 5 purpurinius ar rožinius žiedlapius.
Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais, kartais ir ilgiau. Cilindrinėse dėžutėse rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais subrandina sėklas. Žydėjimo laikotarpiu pražysta vis nauji žiedai, o peržydėjusių žiedų dėžutėse bręsta 0,5 mm skersmens rudos sėklytės.
Jos čia pat išbyra, o kitąmet arba vėliau sudygsta. Paplitusi Dzūkijos šiluose, smėlynuose, prie miško keliukų. Šiuo metu žydintys augalai stebėti Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai priskirtuose Rūdninkų poligono keliukų pakraščiuose.
„Šie išskirtiniai augalai auga tik tam tikrose jiems tinkančiose vietose, tad nemėginkite išsikasti, neskinkite, tiesiog žavėkitės, juk turime ypatingą galimybę didžiuotis šiuo magišku augalu, garsinančiu Lietuvą savo pavadinimu“, – primena Dieveniškių istorinio regioninio parko ekologė Aleksandra Jurgo.
