Kauniečiai griebiasi už galvos – jų akimis, Sosnovskio barščių šią vasarą priaugo daugybė, kai kuriose miesto vietose jais nusėti ištisi ruožai. Augalai veržiasi ir į gyventojų kiemus.
Miesto savivaldybės atstovai savo ruožtu tvirtina: specialistai šiuos augalus dažnai šienauja ir purškia specialiu mišiniu, tad Sosnovskio barščių užimamas plotas kasmet mažėja.
Medžius kirto, o barščių ne
Žemuosiuose Šančiuose gyvenantis Jokūbas „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad savivaldybei iškirtus medžius ir krūmus Nemuno pakrantėje, Panemunės gyvenamajame rajone, prižėlė Sosnovskio barščių.
„Dabar čia pasivaikščioti nebeįmanoma – pavojinga. Kodėl medžius iškirto, o šių augalų ne, nesuprantu“, – sakė jis.
Daugybę Sosnovskio barščių Kaune pastebėjo ir Aleksoto gyventoja Ugnė. Ji pridūrė šių augalų pastebėjusi ne tik mieste, bet ir aplink jį: Lapėse, Fredoje.
„Neatrodo, kad kas nors juos naikintų. Netrukus augalai ims skleisti sėklas – kas bus tuomet? Ar yra kas nors, kam tai rūpi?“ – piktinosi Ugnė.
Šių invazinių augalų mažėja
Vis dėlto Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pabrėžė: Žemuosiuose Šančiuose, kaip ir visur mieste, Sosnovskio barščių mažėja. Esą šie invaziniai augalai naikinami nuo 2012 metų. Tuo metu jie užėmė apie 102 hektarų plotą, 2022 metais – jau tik 68,85 hektaro.
Didžiausios šio augalo augavietės – Šilainių ir Aleksoto seniūnijose. Mažiausiai augaviečių yra Centro, Dainavos seniūnijose.
„Miesto savivaldybėje Sosnovskio barščių augavietės, kurios yra apdorojamos herbicidais, pamažu nyksta. Vietose, kur šie augalai šienaujami, jie nyksta lėčiau. Bet iš esmės šių augalų užimamas plotas, kaip ir Šančių seniūnijoje, mažėja. Šių metų rezultatų dar neturime, bet iki 2023 metų naikinamų augalų plotas sumažėjo apie 33 hektarus“, – sakė R.Savickienė.
Jos teigimu, augalai purškiami du arba tris kartus vegetacijos metu. Pirmu purškimu nunyksta anksti išdygę augalai, po to, dygstant vėlyvesnėms sėkloms, purškimas kartojamas. Upių pakrantėse, arti gyvenamųjų namų augalai šienaujami, o pavieniai – iškasami.
Sosnovskio barščiams naikinti Kaunas gavo ir 90 tūkst. eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
„Įmonė, laimėjusi Sosnovskio barščių naikinimo viešųjų pirkimų konkursą, atlieka šių augalų naikinimą miesto teritorijoje, savivaldybės ir valstybinėje žemėje“, – teigė R.Savickienė.
Gali naikinti ir gyventojai
Kauno savivaldybė Sosnovskio barščių, išdygusių gyventojų kiemuose, nenaikina. Tai turi padaryti patys gyventojai.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vyriausioji specialistė, agronomė Vitalija Petrauskaitė įspėjo: norint išnaikinti šį augalą, reikia rimtai pasiruošti – kitaip rizikuojate savo sveikata.
„Jei tai maži pavieniai Sosnovskio barščiai, reikėtų juos iškasti. Tik po to augalo nereikėtų mesti į kompostą, o kur nors, kur jis išdžiūtų ir neįsišaknytų iš naujo“, – aiškino V.Petrauskaitė.
„Kuo mažesnį naikinsite, tuo geresnis bus efektas. Dar viena priemonė, jei augalų mažai, – tiesiog šienavimas“, – pridūrė ji.
Galima naikinti ir didesnius Sosnovskio barščius, tik tada pirmiausia reikėtų nupjauti jų žiedynus, kad jie nepaskleistų sėklų ir kad jų neišnešiotų paukščiai, o bitės nerinktų nektaro.
„Kartais pakelėse net ir kelių darbuotojai šienaudami palieka Sosnovskio barščius kaip gražius augalus, kad jie subrandintų sėklas ir toliau daugintųsi. Tai tikrai be galo gražūs augalai, žiedynas – it didžiulis skėtis, bet jie nuodingi“, – pabrėžė V.Petrauskaitė.
Jei jau pavėlavote ir šių augalų priaugo daugybė, galima juos uždengti juoda plėvele.
„Tuomet išdegina saulė, ir barščiai išnyksta, jų sėklos tampa nedaigios“, – pridūrė Botanikos sodo specialistė.
Jei barščių plotas išties didelis, reikia naudoti specialias chemines priemones. Tiesa, gyventojams to daryti nepatartina – darbui atlikti tektų samdytis specialistą.
„Barščių naikinimas cheminėmis priemonėmis – gana brangus ir ilgas būdas, vieno purškimo tikrai mažai, reikia sistemingai purkšti porą metų“, – pabrėžė pašnekovė.
„Šiais metais pacientų, nukentėjusių nuo Sosnovskio barščių, Kauno klinikose nebuvo“, – pasidžiaugė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
