Per porą mėnesių paprastai saulės išdeginami žolynai suklestėjo ir pražydo įvairiaspalviais žiedais.
Žalieji plotai užima didžiąją dalį KU miestelio teritorijos, jų plotas apytiksliai gali siekti 20 ha. Į pasivaikščiojimą po KU miestelio pievas žiniasklaidininkus šiandien pakvietę mokslininkai sako kasdien besidžiaugiantys ir pievų vaizdu, ir turiniu.
Pasak KU botanikos sodo koordinatorės, biologės prof. Astos Klimienės, taip gausiai sužydusi pieva miesto teritorijoje – tikras turtas. Suskynusi į puokštelę pievoje žydinčius augalus jų specialistė priskaičiavo daugiau nei dvidešimt, dauguma turintys vaistinių savybių, maloniai kvepiantys, teikiantys maistą ir prieglobstį pievos vabzdžiams, paukšteliams.
„Matome gyvą pievą, joje verda gyvenimas. Tai ne ta rusvai juoda plynė, kokias vasarą matydavome plytint čia“,– sako prof. A. Klimienė. Ji, beje, pastebi, jog dėl vis labiau šylančių vasarų pasaulyje keičiasi ir miestų aplinkos tvarkymo mados – trumpai skustas vejas ten, kur tai įmanoma, keičia pievų ar karščiui atsparesnės augalijos želdynai, į žydinčių augalų klombas taip pat keliauja pievų augalai, įvairios smilgų rūšys.
Šienaujamų žaliųjų plotų mažinimas, natūralių gamtinių atsikūrimo procesų skatinimas, anot biologinės įvairovės specialistų, viena iš miestų aplinkos gelbėjimosi nuo kaistančio klimato padarinių.
Prie esamo grunto ypatybių natūraliai prisitaikiusi augmenija ne tik sugeba išgyventi, bet ir apsaugo dirvožemį nuo erozijos, o žydintys augalai tampa reikšmingu maisto šaltiniu turtingam ir sveikai aplinkos ekosistemai reikšmingam vabzdžių pasauliui. Gyvybingi žalieji plotai švelnina žmonių sveikatai pavojingas karščių bangas.
Pirmosios iniciatyvos keisti vejas pievomis gimė būtent mokslo bendruomenėse, dirbančiose su globalių aplinkos pokyčių problematika, tiriančiose klimato kaitą sąlygojančius ar švelninančius veiksnius.
Prof. habil. dr. Sergejus Oleninas pavyzdžiu pristato JAV Mičigano valstijos universitetą, akademinio miestelio vejas pavertusį žydinčiomis pievomis, kurios padeda išsaugoti apdulkintojų populiacijas ir kuria natūralesnį, patrauklesnį aplinkos vaizdą. „Kitas pavyzdys iš JAV – Minesotos valstija moka ūkių savininkams, kad jų žemėse būtų sėjami žydintys ir bitėms draugiški augalai“,– tvaraus požiūrio geruosius pavyzdžius vardija mokslininkas.
KU Jūros tyrimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Robertas Staponkus pasidžiaugė, jog sužydusioje pievoje jau dabar gausu bičių ir kamanių. Būtent pastarosios sparčiai artėja prie išnykimo ribos, o čia jų mokslininkas aptiko net kelių rūšių.
„Atkreipkit dėmesį, ir karštis pievoje visai kitoks nei ant betono plytelių ar asfalto. Tai patvirtina ir temperatūros matavimai“,– dar vieną pievos vertę akcentavo dr. Robertas Staponkus. Jis su kolegomis atmeta baimes dėl erkių pavojaus. Joms plisti reikia drėgnų pievų bei gyvūnijos gausos. Be to, nuo erkių žmones efektyviai saugo skiepai.
KU, žengęs pirmąjį žingsnį uostamiestyje, kviečia Klaipėdos miesto įmones, organizacijas, įstaigas, aplinkos priežiūros ir tvarkymo bendroves išgirsti mokslininkų argumentus ir taip pat keisti įprastus veikimo metodus.
Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus dr. Benedikto Petrausko, KU žaliųjų plotų prižiūrėtojai vasarą kosmetiškai trumpins tik siaurus želdynų ruožus prie šaligatvių kraštų, ar pastatų. KU teritorijoje suvešėjusias pievas planuojama nupjauti tik vėlų rudenį, kad augmenija pavasarį turėtų lygias starto pozicijas. Gausus pievų žydėjimas, akį džiuginančios spalvos ir pozityvi visuomenės reakcija į naujovę, pasak vieno iš KU vadovų, leidžia svarstyti ir naujas idėjas. Pavyzdžiui, medumi kvepiančioje pievoje ateityje pastatyti keletą bičių avilių.
