Medžiams labiau pakenkė ne sausra, o tai, kad jie netinkamai pasodinti, galimybių jiems išgyventi likę nedaug. Tie, kurie dar žaliuoja, apipulti kenkėjų.
Tai – savivaldybės karštakošiško plano per dvejus metus pasodinti daugiau nei 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių padarinys.
Anot A.Davenio, Vilniuje besigiriant miesto žaliuoju rūbu nesistengiama medžių ne tiktai taisyklingai sodinti, bet ir negalvojama, kur tie medžiai sukauptus teršalus galėtų pašalinti. Augalai nyksta ir dėl to.
Nepalieka vietos šaknims
Bazilijonų gatvėje, prie Halės turgavietės, – eilė trešnių geltonais lapais. Matyti, kad medžiai pasodinti naudojant brangias medžiagas, bet ar jie išgyvens?
O Pylimo gatvėje, šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto, neseniai pasodinti medžiai aplipti kenkėjų.
Anot A.Davenio, nereikėtų stebėtis, kad prie judrios gatvės pasodintos trešnės, nes jos yra dekoratyvinės.
Tačiau stebina tai, kad savivaldybė tikisi, jog medis išgyvens nelaistomas, gaunantis gyvybinei šaknų sistemos erdvei tik minimalų plotą.
„Aišku, kad jis pradeda džiūti, aplimpa kenkėjai. Šią vasarą tokių pavyzdžių Vilniuje – daugybė“, – paaiškino arboristas.
Gali būti, kad kiti pasodinti medžiai, kurie dar žaliuoja, pradės gelsti ateityje, nes jiems augant pradės trūkti vietos šaknims.
„Augalai neišlaiko labai rūsčių gyvenimo urbanizuotoje teritorijoje sąlygų“, – sakė A.Davenis.
Sukaupia daugybę teršalų
Anot A.Davenio, gamtininkai mėgsta kartoti, kad svarbu ne augalus saugoti nuo kenkėjų, o gerai suprojektuoti ekologinę aplinką. Tuo Vilnius pasigirti negali.
Kenkėjai puola silpnus, mirštančius augalus, stiprūs sugeba atsilaikyti. Todėl nėra ko stebėtis, kad netinkamai pasodinti medžiai, krūmai šiais metais aplipti amarų, kitų kenkėjų.
„Galabija kenkėjai medžius. Visi, kas netingi. Dėl to, kad labai mažai dėmesio skiriama augalui kaip gyvam sutvėrimui. Juk ne vien geros žemės sodinant jam reikia.
Reikia erdvės augti, reikia pasirūpinti, kad dirvoje nesikauptų teršalai, druskos. Pagaliau reikia sudaryti augalui sąlygas pašalinti teršalus, kuriuos jis pats sukaupia. Apie tai niekas nekalba“, – stebėjosi specialistas.
Mieste pasodinti augalai teršalus kaupia ne tik lapuose, bet ir žievėje, šaknyse.
Žada naudoti insekticidus
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tvirtino, kad Bazilijonų gatvėje trešnės nėra nudžiūvusios.
Požymiai rodo, kad jos užpultos kenkėjų: pumpurai nekrinta, laikosi ant medžių, lapai nėra trapūs, o tai būtų būdinga išdžiūvusiems augalams.
„Pastebėjus šiuos požymius vaismedžiai nedelsiant buvo purškiami natūralia augalų apsaugos priemone – žaliuoju kalio muilu. Padėtis toliau stebima“, – sakė G.Grubinskas.
Bet trešnės kol kas neatsigavo. O štai Pylimo gatvėje specialistai nustatė, kad jaunus medžius yra užpuolę amarai.
„Šie kenkėjai ne tik kenkia estetiniam medžių vaizdui, bet ir juos silpnina, taip pat yra rizika, kad kenkėjai apniks daugiau medžių“, – dėstė savivaldybės atstovas.
Pasak jo, savivaldybė ėmėsi būtinų veiksmų ir tikisi, kad neseniai pasodintų jaunų medžių gelbėjimo operaciją pradės netrukus.
Savivaldybė kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą dėl leidimo naudoti insekticidus. Gavus leidimą medžiai nedelsiant būtų purškiami.
Net ir palijus želdinius laistys toliau
Nors pastarosiomis dienomis jau pasitaiko lietaus, savivaldybė želdinius ir toliau laistys papildomai.
Itin sausringu metu per parą išliejama apie 366 tūkst. litrų vandens.
Pirmiausia laistomi jauni medeliai, tuomet krūmai ir gėlynai, per įrengtus laistymo šulinėlius laistomi ir brandūs medžiai.
Sausringo laikotarpio padarinius kol kas vertinti anksti. Po medžių ir krūmų sodinimo vienus metus galioja garantinis laikotarpis, kurio metu neprigijusius ar nudžiūvusius augalus keičia juos sodinę rangovai savo lėšomis.
