2022 m. kas minutę buvo prarasta apie 11 futbolo aikščių miško, o daugiausia miškų sunaikinta Brazilijoje. Visgi kai kurios šalys demonstruoja, kad šią tendenciją įmanoma pakeisti – miškų nykimas Indonezijoje pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo.
Vienas svarbiausių 2021 m. vykusio COP26 klimato kaitos susitikimo momentų – daugiau kaip 100 pasaulio lyderių pasirašė Glazgo deklaraciją dėl miškų, kurioje jie įsipareigojo bendrai dirbti, kad „iki 2030 m. sustabdytų ir sustabdytų miškų nykimą ir žemės degradaciją“.
Iš viso deklaraciją pasirašė lyderiai iš šalių, kuriose auga apie 85 proc. pasaulio miškų. Tarp jų buvo ir buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, kuris buvo prieštaringai vertinamas dėl sušvelnintų aplinkosaugos teisės aktų vykdymo ir didėjančių kirtimų Amazonės atogrąžų miškuose.
Dėl Glazgo pakto susitarta po to, kai 2014 m. pasirašytu ankstesniu susitarimu nepavyko sustabdyti nesiliaujančio medžių kirtimo, tačiau nauja „Global Forest Watch“ atlikta analizė rodo, kad Glazge duoto pažado nesilaikoma.
Manoma, kad atogrąžų pirminių (senųjų) miškų nykimas yra ypač svarbus pasauliniam atšilimui ir biologinei įvairovei. Drėgnieji atogrąžų miškai Brazilijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Indonezijoje sugeria milžiniškus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.
Kertant ar deginant šiuos senus miškus, sukaupta anglis patenka į atmosferą, o tai didina temperatūrą visame pasaulyje. Šie miškai taip pat labai svarbūs biologinei įvairovei ir milijonų žmonių pragyvenimo šaltiniams išlaikyti.
Mokslininkai įspėja, kad šių miškų atliekamų funkcijų neįmanoma lengvai pakeisti sodinant medžius kitur, nes šie miškai kūrėsi labai ilgai.
Remiantis naujausiais Merilendo universiteto surinktais duomenimis, 2022 m. atogrąžų regionuose pirminių atogrąžų miškų bus prarasta 10 proc. daugiau nei 2021 m. – iš viso bus sunaikinta kiek daugiau nei 4 mln. hektarų miškų.
„Kyla klausimas, ar iki 2030 m. pavyks sustabdyti miškų kirtimą? Trumpas atsakymas yra „ne“, – sakė Rodas Tayloras, Pasaulio išteklių instituto, vadovaujančio Pasaulinei miškų stebėjimo sistemai, direktorius.
Pokyčiai įmanomi
Nors bendras vaizdas nėra geras, yra ir teigiamų pokyčių, kurie rodo, kad įmanoma sustabdyti miškų kirtimą. Po to, kai 2016-aisiais Indonezijoje buvo iškirstas rekordinis kiekis miškų, šalies valdžia ėmėsi veiksmų ir pastaraisiais metais Indonezija, labiau nei bet kuri kita valstybė, sumažino pirminių atogrąžų miškų nykimą.
Analizė rodo, kad tai lėmė ir vyriausybės, ir įmonių veiksmai. 2019 m. buvo paskelbtas draudimas kirsti miškus tam, kad toje vietoje būtų įkurtos palmių plantacijos, o pastangos stebėti ir riboti gaisrus buvo sustiprintos.
Panaši situacija susiklostė ir Malaizijoje. Abiejose šalyse veiksmų imasi ir palmių aliejaus korporacijos: apie 83 proc. įmonių šiuo metu veikia pagal įsipareigojimus neiškirsti miškų, nealinti durpynų ir neeksploatuoti naudingųjų iškasenų.
Bolivijoje, vienoje iš nedaugelio šalių, nepasirašiusių Glazgo deklaracijos, 2022 m. miškų nykimas taip pat sparčiai didėjo – per metus jis išaugo beveik trečdaliu. Pasak tyrėjų, pagrindinis veiksnys – žemdirbystė. Dėl išaugusio sojų poreikio nuo šio amžiaus pradžios Bolivijoje iškirsta beveik milijonas hektarų miškų.
Vakarų Afrikoje esančioje Ganoje išlikęs tik nedidelis kiekis pirminių miškų, tačiau 2022 m. šių miškų kirtimų šalyje išaugo net 71 proc., o daugiausia medžių iškirsta saugomose teritorijose. Kai kurie iš šių kirtimų yra netoli esamų kakavos ūkių.
Naujasis Brazilijos prezidentas įsipareigojo iki 2030 m. sustabdyti Amazonės miškų kirtimą, todėl atsirado vilties, kad 2021 m. Glazge duoti pažadai ateinančiais metais gali būti įgyvendinti.
Visgi jei pasaulio lyderiai tikisi užkirsti kelią klimato kaitai ir užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra neviršytų kritinės 1,5 laipsnio ribos, laiko imtis veiksmų miškų srityje iš tiesų liko labai nedaug, teigia mokslininkai.
„Yra labai svarbu, kad miškų kirtimai imtų mažėti. Tai netgi svarbiau už išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą. Praradus miškus, juos atkurti yra labai sunku“, – sakė R.Tayloras.
Skaičiuojama, miškų nykimas tik augs
Medžių nykimą galima palyginti lengvai stebėti analizuojant palydovines nuotraukas, nors kartais kyla neaiškumų siekiant išsiaiškinti tikslius metus, kuriais medžiai krito.
Miškų naikinimą, kuris paprastai reiškia žmogaus sukeltus veiksnius, išmatuoti sudėtingiau, nes ne visi medžių nykimo atvejai laikomi miškų naikinimu. Pavyzdžiui, dėl gaisrų, medžių ligų ar audrų kritę medžiai paprastai nėra laikomi miškų nykimu. Dėl to kyla sunkumų apskaičiuoti, kiek miškų išnaikinta, kadangi kai kurie gaisrai galėjo būti sukelti tyčia, siekiant pašalinti medžius.
Mokslininkai stengiasi atsižvelgti į visus šiuos veiksnius, kad galėtų tiksliau apskaičiuoti realią miškų naikinimo apimtį.
Naujausi duomenys rodo, kad 2022 m., palyginti su 2021 m., pasaulio miškų kirtimas (dėl žmogaus kaltės) padidės maždaug 3,6 proc., t. y. bus einama priešinga kryptimi, nei buvo įsipareigota Glazge.
Įdomu tai, kad nors 2022 m. ypač svarbių pirminių atogrąžų miškų nykimas padidėjo beveik 10 proc., bendras pasaulio medžių nykimas iš tikrųjų sumažėjo beveik 10 proc.
Visgi tyrėjai teigia, kad taip atsitiko todėl, kad 2022 m. tiesiog sudegė mažiau medžių. Deja, tačiau manoma, kad tai nėra ilgalaikės tendencijos dalis.
Iš tikrųjų per pastaruosius du dešimtmečius medžių nykimas dėl gaisrų padidėjo, o ateityje dėl klimato kaitos ir pasikeitusio žemės naudojimo būdo gaisrų turėtų padaugėti.
Parengta pagal CNN inf.
