Sakydavo – šventos vietos. Bet pernai čia prasidėjo barbariškas kone šimtamečių medžių kirtimas, o šių metų pavasarį net nebuvo paisoma, kad senuose medžiuose peri paukščiai. Vienas vaikinas, pjovęs tuos medžius, atsisakė toliau dirbti, nes negalėjo žiūrėti, kaip po kojomis krenta lizdai su kiaušiniais“, – bendraudamas su „Lietuvos rytu“ pasakojo Salos kaimo senbuvis Kęstutis Juonys.
Naujo šeimininko mostai
Beveik pusantro hektaro žemės sklypui buvo suteiktas administracinis adresas Maironio g. 73B, Salos kaimas, Daugų seniūnija, Alytaus rajonas.
Praėjusių metų rugsėjį sklypą įsigijo Alytuje registruota bendrovė „Miško sprendimai“. Prieš tai ši žemė ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Buvę savininkai jos atsisakydavo netekę kantrybės gauti leidimus imtis čia kokios nors veiklos arba statytis namus.
„Man tėvai tą žemę buvo nupirkę ir padovanoję kaip investiciją. Ji man priklausė apie dešimt metų.
Nusprendžiau parduoti, nes supratau, kad prireiks nemažai laiko ir jėgų norint tame sklype ką nors daryti, o prieš tai gauti įvairius leidimus. O gal ir iš viso nieko nebūtų buvę galima imtis.
Be to, tam būtų reikėję labai daug pinigų“, – pasakojo buvęs žemės savininkas futbolininkas Arūnas Klimavičius.
Daugų gyventojai prisiminė, kad tas sklypas po to turėjo dar ne vieną šeimininką. Buvo bandoma jį parduoti ir dalimis.
Tačiau vis neatsirasdavo drąsuolių, kurie žemę įsigytų net už patrauklią kainą, nes atbaidydavo daugybė apribojimų.
Galiausiai šeimininkauti pradėjo įmonė „Miško sprendimai“. Jos savininkas Kastytis Andriuškevičius veiklos ėmėsi iš peties.
„Kai pasirodė K.Andriuškevičius, bandžiau aiškinti, kad tas sklypas – unikalus, daug senų medžių, peri reti paukščiai, šalia – piliakalnis ir senovės gyvenvietė. Tačiau jis man atkirto, jog dar nėra taip buvę, kad jam nepavyktų padaryti to, ką nori“, – prisiminė K.Juonys.
Ir iš tikrųjų netrukus čia pradėjo burgzti pjūklai. Vienas po kito krito septyniasdešimties metų ir senesni medžiai.
„Mums galvoje netelpa, kaip tas nuostabus sklypas tokiu žaibišku greičiu buvo ir išmiškintas, ir jam net buvo suteikta gyvenamoji paskirtis, nors anksčiau buvusiems žemės savininkams nebūdavo leidžiama imtis absoliučiai jokios veiklos“, – kalbėjo K.Juonys.
Parašė skundą ministrui
Bandydami išsiaiškinti, kokia stebuklinga lazdele įvairiose valstybės institucijose mojuoja „Miško sprendimų“ savininkas K.Andriuškevičius, Daugų gyventojai kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
„Nors Registrų centras nurodo, kad pagrindinė sklypo Maironio g. 73B paskirtis – gyvenamosios teritorijos, jau daug metų jis visu plotu įtrauktas į miškų kadastrą 3-ios grupės miško paskirtimi (miškas sudaro Didžiulio ežero pakrantės karkasą).
Dalį šios teritorijos sudaro Daugų Salos senovės gyvenvietė, kuri buvo saugoma kaip kultūros paveldo objektas.
Tačiau 2022 m. balandžio 27 d. Kultūros paveldo departamento ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo taryba apibrėžė Senovės gyvenvietės teritoriją ją sumažindama. Neva atsižvelgdama į reljefo ypatumus“, – rašoma skunde ministrui.
Būtent toks paveldosaugininkų sprendimas ir atvėrė kelią „Miško sprendimams“ kirsti medžius su visais paukščių lizdais. Ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai vadovauja žinomas archeologas Aleksiejus Luchtanas.
„Mes neatrišome „Miško sprendimams“ rankų. Tiesiog vykdome įstatymus. Tai ką mes galime padaryti? Jei tokiems objektams (Salos senovės gyvenvietei. – Red.) apsaugos zona nenustatoma, nieko negalime padaryti. O kirsti miško nei galime uždrausti, nei leisti to imtis.
Bet jeigu medžiai buvo kertami su paukščių lizdais, tuo turėtų susidomėti Aplinkos ministerija“, – aiškino archeologas.
Daugiškiai kreipėsi ir į patyrusius miškininkus dėl medžių kirtimo tame sklype. Jie atkreipė dėmesį, kad išduodant leidimą kirsti medžius buvo pažeistos procedūros.
Taip pat nurodė, kad iš pradžių buvo išduotas leidimas atvejiniam kirtimui, o po to – plynam. Tačiau nepanaikinus pirmojo leidimo negali būti išduotas kitas. To irgi nebuvo paisoma. Be to, vietiniai gyventojai skunde S.Gentvilui kėlė klausimą, kokiu pagrindu miško paskirties sklypas staiga įgijo gyvenamąją paskirtį.
Ministras atsakyti neužtruko, tačiau jokių savo išvadų nepateikė, tik informavo Daugų gyventojus, kad jų skundą persiuntė Aplinkos apsaugos ir Kultūros paveldo departamentams (KPD).
Pasiklydo tarp įstatymų
Kokiu pagrindu „Miško sprendimai“ ir jos savininkas taip greitai „įvaldė“ unikalų sklypą, „Lietuvos rytas“ bandė aiškintis KPD Alytaus-Marijampolės teritoriniame skyriuje.
Bet skyriaus vadovas Alius Baranauskas, ilgai „klajojęs“ savo kompiuteryje, nesugebėjo paaiškinti, kokiais dokumentais remiantis „Miško sprendimams“ buvo uždegta žalia šviesa sunaikinti unikalią Daugų ežero pakrantę, ir patarė kreiptis į jo kolegas Vilniuje.
Tiesa, dalį atsakymų galima rasti A.Baranausko pasirašytuose raštuose, adresuotuose K.Juoniui ir kai kurioms įmonėms.
„Visas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto Daugų Salos senovės gyvenvietės vizualinės apsaugos pozonį, o dalis žemės sklypo – į Daugų Salos senovės gyvenvietės teritoriją.
Pagrindinio kirtimo biržės įvertinimo akte nurodyta, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje miško kirtimo ir kiti darbai negalimi“, – taip rašė A.Baranauskas 2021 m. gruodį.
Tačiau vos po penkių mėnesių šio valdininko ir A.Luchtano vadovaujamos tarybos nuostatos pasikeitė, ir „Miško sprendimų“ įsigytas sklypas prarado saugomos teritorijos statusą.
KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistė Augustina Kurilienė aiškino, kad taisykles, kokiems kultūros paveldo objektams gali būti naikinamos apsauginės zonos, Vyriausybė yra patvirtinusi dar 2013 metais.
Vadinasi, buvę to sklypo Daugų ežero pakrantėje savininkai jau ir anksčiau galėjo prašyti leidimų kokiai nors veiklai. Gal nežinojo, kad tai įmanoma, o gal nežinojo, kaip gudriai tai padaryti?
Paklausta, kas kreipėsi, kad tas išskirtinis sklypas Salos kaime būtų išlaisvintas nuo apribojimų, A.Kurilienė prasitarė: „Gal savivaldybė?“
Daugai ir Salos kaimas yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Iki šių metų merų rinkimų čia daugiau nei dvidešimt metų šeimininkavo konservatorius Algirdas Vrubliauskas.
Anot politikos klasikų, kas galėtų paneigti, kad ne be buvusio mero žinios tas auksinis sklypas ir prarado kultūros paveldo objektams taikomą apsaugą?
Naujoji Alytaus rajono merė daugiškė Rasa Vitkauskienė, pati gyvenanti ant Didžiulio ežero kranto, sakė irgi gavusi vietos gyventojų skundą dėl to, kaip suniokotas unikalus sklypas.
„Dabar aiškinamės, ar dėl to atsakinga kuri nors įstaiga, pavaldi rajono savivaldybei. Jei tai bus nustatyta, imsimės pačių griežčiausių priemonių“, – žadėjo merė.
Nebuvo atlikti tyrimai
Kur kas aiškiau situaciją sklype ant Didžiulio ežero kranto „Lietuvos rytui“ paaiškino patyręs paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas, ilgai ėjęs atsakingas pareigas KPD.
Pavartęs dokumentus, kurie liudija „Miško sprendimų“ valdomo sklypo istoriją, V.Karčiauskas teigė aptikęs dar net savo paties pasirašytą šios teritorijos 2001 m. planą: „Yra ir naujas planas, kuris nieko nauja nepasako, tik jame pažymėta, kad naikinama apsaugos zona. Kokiu pagrindu?
Tokiu atveju buvo privalu atlikti tos teritorijos tyrimus. Tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra. Teritorijos ribų plane irgi informacijos apie tai nėra.
Kitaip sakant, buvo imta ir nubraukta ta vizualinės apsaugos zona. Pagal Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymą privalu atlikti tyrimus. Jei jų nėra – nusikaltimas. Tai yra pripažinęs ir Vyriausiasis administracinis teismas.“
V.Karčiauskui antrino Daugų visuomenininkas Robertas Ožalinskas, besigilinantis į šio miestelio ir jo apylinkių istoriją bei archeologiją: „Apsaugos lygio padidinimas yra gerai, bet objekto ploto karpymas yra absoliučiai nepagrįstas, nes tai padaryta pagal reljefą, kuris yra 1928 metų ežero lygio nuleidimo palikimas, o ne akmens amžiaus palikimas.
Jo kultūrinis sluoksnis yra platesnis, nei dabar apibrėžta teritorija. Tai byloja archeologų tyrimų ataskaitos.
Kultūros paveldas pirmiausia yra viešojo intereso objektas, todėl bet kokie pakeitimai gali būti daromi tik labai atsakingai pagrindžiant. Jeigu mažinama ar didinama apsauga, ji turi būti pagrįsta tyrimais, o ne įgyvendinant kokių nors interesų grupių pageidavimus.“
Pasidžiaugė pelnu
„Miško sprendimų“ savininkas K.Andriuškevičius, bendraudamas su „Lietuvos rytu“, tvirtino, kad įsigytas sklypas ant Didžiulio ežero kranto gyvenamąją paskirtį įgijęs maždaug prieš dešimtmetį ir jis pats dėl to nesirūpinęs.
„Kai nusipirkome tą sklypą, išsiuntėme raštus į KPD, Dzūkijos nacionalinį parką, Alytaus rajono savivaldybę ir kitas tarnybas klausdami, ar jame galima kokia nors veikla.
Niekas apie jokius draudimus nepranešė, o tas panaikintas pozonis net netrukdė ką nors pjauti“, – teigė K.Andriuškevičius.
Verslininkas pasidžiaugė, kad iš nupjautų medžių pagamintą medieną pavyko brangiai parduoti. Vis dėlto jis prisipažino, kad šiuo metu to sklypo nebepirktų, nes pelnas iš medienos būtų kur kas mažesnis.
„Nežinau, kodėl tiems žmonėms atrodo, kad kažkas negerai. Pjauname tuos miškus visur, net prie kapinių. Kokie bus mūsų poreikiai ant Didžiulio ežero kranto, matysime. Namą statyti ten nelabai išeina. O kas ką galvoja, tegul galvoja“, – kalbėjo K.Andriuškevičius.
