Giraitėje (Kauno r.) gyvenanti Giedrė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.) „Laikinajai sostinei“ skundėsi, kad IX forto įkalnė nešienaujama jau daugybę metų. Apaugęs krūmais ir žolėmis kalnas ne tik atrodo negražiai, bet ir pritraukia šliužus, kurie vis dažniau atšliaužia ir į gyventojų kiemus.
IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis paaiškino, kodėl žolė nešienaujama. Pasak jo, tam prireiktų nemažai lėšų, be to, tarp žolių ir krūmų apsigyveno ne tik šliužai, bet ir į Raudonąją knygą įrašytos gyvūnų rūšys – norima jų neišvyti iš šios užuovėjos.
Baisu išeiti pasivaikščioti
Giraitės gyventoja Giedrė pasakojo, kad, jos skaičiavimais, prie IX forto, netoli monumento Holokausto aukoms atminti, esanti įkalnė neprižiūrima maždaug dešimt metų.
„Ten yra ir Sosnovskio barščių, ir šliužynas, ir erkių. Ir stirnos bei lapės gyvena. Ten yra visokių gyvių. Ir visa tai – prie pat žmonių namų. Gyventojai, kurie gyvena prie pat kalno, norėtų, kad žolė būtų nupjauta.
Vakarais neįmanoma pasivaikščioti net takeliu – šliužų būna tiek daug. Kai buvau vaikas, tuo kalnu vaikščiodavau pirmyn atgal“, – tikino moteris.
Giedrė pridūrė, kad Giraitė – viena jauniausių gyvenviečių, čia laksto daugybė vaikų.
„Jiems pavojinga. Sosnovskio barščių užsiveisę ne viename kampe, o niekas nieko nedaro. Prieš dešimt metų traktoriukas pjaudavo bent kartą per metus“, – nusivylusi pašnekovė.
Giedrė įžvelgė ir neteisybę: esą Kauno ir Kauno rajono gyventojai savo privačiuose sklypuose privalo pjauti žolę, o to nedarančių laukia baudos.
„Paprastas mirtingasis gauna baudą. Kodėl vieni turi prižiūrėti, o kiti ne?“ – svarstė moteris.
Gavo apleistą teritoriją
Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas paaiškino, kad nešienauta įkalnė priklauso Kauno IX forto muziejui. Iki 2016-ųjų tai buvo valstybinės žemės sklypas, tačiau vėliau buvo perduotas muziejui panaudos sutartimi.
„Numatyta, kad muziejus vykdo Kauno tvirtovės IX forto priežiūrą. Todėl manytina, kad būtent muziejus, kaip panaudos gavėjas ir žemės sklypo naudotojas, turėtų ar galėtų atlikti šio žemės sklypo priežiūros, t.y. šienavimo, tvarkymo, darbus“, – aiškino R.Golubovas.
Tai patvirtino ir pats IX forto muziejaus direktorius M.Pečiulis. Jis pabrėžė, kad visa memorialinė komplekso teritorija, kurią administruoja valstybės įstaiga „Kauno IX forto muziejus“, užima beveik 50 hektarų teritoriją. Pasak direktoriaus, prieš kelerius metus muziejus gavo apie 11 hektarų teritoriją – ji visa buvo neprižiūrėta, žolė ten nebuvo šienaujama ne vienus metus.
„Visos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su lankymu, yra puikiai prižiūrimos, bet yra teritorija, kuri buvo perduota muziejui administruoti. Ten – daug metų neprižiūrėta pieva, apaugusi krūmais, medžiais. Jos tvarkymas muziejaus disponuojama technika yra neįmanomas“, – pabrėžė M.Pečiulis.
Esą norint tą teritoriją paversti gražia pieva, reikėtų pirkti specialias šienavimo paslaugas, kurios atsieitų labai brangiai.
„Muziejaus biudžete rasti tokių pinigų nėra galimybės. Šiuo metu muziejus aktyviai atnaujina savo pastatus, yra kitų prioritetų. Nepamirškime, kad IX forto muziejus vykdo kultūrinę veiklą, kuriai taip pat reikia nemažai finansų“, – aiškino pašnekovas.
Pievose – ir reti gyvūnai
Vis dėlto, kaip aiškino IX forto muziejaus direktorius, finansai – ne vienintelė priežastis, kodėl tam tikros teritorijos, tarp jų ir įkalnė ties Giraite, nėra šienaujamos. Čia apsigyveno į Raudonąją knygą įrašytos gyvūnų rūšys.
„Aplink memorialinio komplekso teritoriją intensyviai kūrėsi gyvenamieji kvartalai, statėsi nauji gyvenamieji namai. Memorialinio komplekso teritorija tapo užuovėja gyvajai gamtai. Gyvūnai neturėjo kur pasitraukti ir jiems natūraliais antraisiais namais tapo būtent mūsų teritorija ir būtent tos nešienaujamos vietos.
Taip pat disponuojame ir senu istoriniu mišku – čia užuovėją rado retos, į Raudonąją knygą įrašytos gyvosios gamtos rūšys: griežlės, apuokai, retos rūšys vabalų“, – vardijo M.Pečiulis.
Nešienauti patarė ir gyvosios gamtos apsaugos specialistai, su kuriais muziejaus direktorius ne kartą konsultavosi.
„Kai kurių teritorijų mes privalome nešienauti tam tikrą periodą, kad, pavyzdžiui, į Raudonąją knygą įrašyta griežlė spėtų užsiauginti savo vaikus. Stengiamės sutarti su gyvąja gamta, kad neišvytume jų iš šios mažos užuovėjos. Vieną teritoriją palikome nešienautą, nes joje radome antį, perinčią jauniklius. Dabar – perėjimo metas, į tai mes žiūrime jautriai“, – aiškino muziejaus vadovas.
Namai – prie žudynių vietos
M.Pečiulis pabrėžė, kad Holokausto laikotarpiu prie IX forto buvo nužudyta ir sudeginta tūkstančiai žydų. Masinė žudynių vieta – prie pat Giraitės, pačiame memorialinio komplekso pakraštyje. Už jo iškart prasideda gyvenamųjų namų kvartalas.
Tad medžiais ir krūmais apaugusi žolė – ne tik gyvūnų namai. Ji užstoja namų kvartalą nuo memorialinės vietos.
„Ne kartą iš oficialių delegacijų, iš aukų artimųjų sulaukėme nusiskundimų: kaip Lietuvos valstybė galėjo leisti šalia masinių žudynių lauko pardavinėti sklypus, formuoti gyvenamuosius kvartalus? Apima gėdos jausmas dėl žmonių nesupratingumo.
Ar reikėjo statytis sau namą prie pat masinių žudynių lauko, kur nužudyta, deginta dešimtys tūkstančių žmonių, o pelenai barstyti visur aplinkui? Palikime patiems žmonėms apsispręsti. Bet augantys medžiai pradeda uždengti gyvenamuosius kvartalus ir formuoja natūralų gamtinį barjerą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis tikino, kad IX forto muziejaus administracija niekuomet nenorėjo pyktis su gyventojais.
„Jei konkretūs asmenys nepatenkinti esama situacija, mes visuomet reaguojame. Esame sulaukę skundų, kad žolė skverbiasi į žmonių sklypus, todėl stengiamės apšienauti bent pakraščius, kurie ribojasi. Manau, pirmiausia reikėtų kreiptis į muziejaus administraciją, nes mes stengiamės sugyventi su savo kaimynais“, – tvirtino M.Pečiulis.
Šliužus naikinti turi visi
M.Pečiulis tikino suprantantis, kad šliužai – problema gyventojams, tačiau tai ne tik muziejaus, bet ir bendra regiono ir valstybės problema. „Jie – invazinė rūšis“, – sakė pašnekovas.
Kad šliužų Giraitėje – daugybė, žinoma ir Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjai Jurgitai Rakauskaitei.
„Mūsų skyrius niekada nėra gavęs klausimų dėl nešienaujamų IX forto plotų. Kalbant apie šliužus, skundų irgi nesame gavę, bet žinome, kad tai – bėda. Tik su šliužais kovoti yra vienintelis būdas – juos rinkti ir dėti į druskos tirpalą“, – komentavo J.Rakauskaitė.
Kauno rajono savivaldybė šiemet rengia ir prevencines priemones – lankstinukus.
„Einame per viešinimą gyventojams. Su šliužais turi tvarkytis visi. Jei viename sklype žmonės šliužus renka, o kitame – ne, tai šliužai po paros vėl atšliaužia. Jie labai dauginasi“, – pabrėžė J.Rakauskaitė.
Dalį sklypo prižiūri kiti
Muziejaus direktorius M.Pečiulis pridūrė, kad dalis teritorijos priklauso ir akcinei bendrovei Automobilių kelių direkcijai. Ji turi prižiūrėti kitoje pusėje, prie pat automagistralės, esančią žolę.
„Prie automagistralės esantis ruožas priklauso Automobilių kelių direkcijai. Spręsdami prieigos prie muziejaus klausimus, norėdami sutvarkyti takelius, vedančius nuo Sargėnų gyvenvietės iki muziejaus, visada turime pasitarti su Kauno miesto savivaldybe, nes automagistralė ir dar keliolika metrų į šonus nuo jos priklauso Automobilių kelių direkcijai. Ten irgi ne visa teritorija nušienauta“, – sakė M.Pečiulis.
Automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas atskleidė, kad jiems priklausančius sklypus tvarko rangovas – bendrovė „Kelių priežiūra“.
„Visi kelių priežiūros darbai atliekami vadovaujantis reikalavimais. Pagrindinis šienavimo tikslas yra saugaus eismo užtikrinimas, t.y. sankryžų, ženklų, kitų kelio elementų matomumas“, – teigė S.Jansonas.
Todėl visi šienavimo plotai yra padalinti į tris šienavimo zonas.
„Pirma zona yra arčiausiai kelio važiuojamosios dalies, todėl šienaujama dažniausiai. Žolės aukštis turi būti ne didesnis negu 40 cm. Antra zona yra toliau nuo kelio, todėl žolės aukštis – ne didesnis negu 100 cm. Trečia zona yra tolimiausia likusi kelio juostos dalis, todėl šienaujama vieną kartą per vasaros sezoną, o žolės aukščio reikalavimai čia nėra taikomi“, – paaiškino S.Jansonas.
Gyventojai šienauti sklypus privalo
Kauno miesto savivaldybė priminė, jog įprastai žemės sklypų savininkai turi prižiūrėti ir rūpintis, kad jiems priklausančioje teritorijoje neaugtų krūmai ir piktžolės.
Teritorijas reikėtų šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Gyventojai, kurie reikalavimų nesilaiko, baudžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
Be to, vadovaujantis Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos nuostatomis, apleisti, neprižiūrimi žemės sklypai gali būti įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir apmokestinti maksimaliais žemės mokesčio tarifais.
