Per 2022 m. fondas praplėtė globojamų miškų plotą iki 57,08 hektarų – 4 miško sklypai buvo įsigyti, 1 dovanotas. Prie saugotinų miškų paieškos prisidėjo visuomenė bei gamtininkai, siūlantys miškus išsaugojimui.
„Taip pat gruodį buvo inicijuotas iki šiol didžiausio vientiso 27,5 hektarų miško sklypo Raigardo slėnyje įsigijimo procesas. Net trečdalį jo išpirkti padėjo GPM parama, kuri 2022 metais sudarė 36 826 Eur.
GPM dėka, kasmet kartu išsaugome apie 9 hektarus senųjų miškų, – sakė fondo bendraįkūrėjas, režisierius Mindaugas Survila. – Esame labai dėkingi kiekvienam prisidedančiam savo laiku, parama, įžvalgomis, idėjomis, žiniomis, paslaugomis ar kitais būdais.“
2022 m. vasaros pabaigoje mikologė dr. Reda Iršėnaitė fondo globojamame Moniškio miške aptiko unikalų radinį – pasaulyje itin retą ir sparčiai nykstančią grybų rūšį – mėlynlakštę mažasporę (Baespora myriadophylla). Tai globaliai reikšmingas mokslinis atradimas, kadangi rasta vienintelė grybo radavietė visoje šalyje, o pasaulyje jų skaičiuojama vos 400.
„Grybo atsiradimą lėmė unikalios miško sąlygos: daug išlikusių senų drebulių ir jų virtuolių. Drebulės, kurios įprastai laikomos mažaverčiu medžiu ūkine prasme, yra ypatingos biologinės įvairovės atžvilgiu. Jų mediena lengvai prieinama skaidytojams – grybams, vabzdžiams ir gyvūnų rūšims“, – pasakojo M. Survila.
Būtent biologiškai vertingiausius miškus, su didžiausiu potencialu virsti sengire, fondas ir siekia išsaugoti. Šiuo metu saugomuose miškuose – 30 Europos Bendrijos svarbos bei kertinių miško buveinių, medynų amžius yra nuo 60 iki 160 metų. Juose gyvena retos, saugotinos, į Raudonąją knygą įtrauktos gyvūnų, augalų, kerpių, grybų rūšys, gausu natūralios, visai gyvybei palaikyti itin svarbios negyvos, tačiau gyvastingos medienos.
Dar viena svarbi praėjusiųjų metų pradžioje vykdyta veikla – pirmieji žingsniai advokacijoje, ginant viešąjį interesą bendradarbiaujant su Aplinkosaugos koalicija. Gruodžio mėn. „Sengirės fondas“ pateikė pastabas Aplinkos ministerijai dėl derinimui paskelbto Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto. Fondas siekia, jog žmonės, turintys miško ir norintys jį išsaugoti neliestą šimtams metų, turėtų galimybes tą padaryti teisėtai.
Miškai sulaukia ir vis daugiau filantropų dėmesio – savo mišką padovanojo Mindaugas Kanišauskas, itin dosniai prie miško Dzūkijoje išpirkimo prisidėjo gydytojas Mykolas Dumčius, programuotojas Aras Pranckevičius bei daugelis kitų.
Šios ne pelno siekiančios organizacijos veiklai skirta virš 254 tūkst. eurų vertės paramos – tiek pinigine forma, tiek paslaugomis bei turtu, t.y. globai dovanojamu mišku. Prie fondo veiklos pernai prisidėjo virš 20 verslo organizacijų bei 1092 asmenų, kurių didžioji dalis – skiriantys 1,2 proc. savo GPM dalį.
Siekdamas ir toliau vykdyti savo misiją – išsaugoti vertingiausius senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe – „Sengirės fondas“ šiemet planuoja padidinti globojamą plotą iki 100 ha. Po sklypo Raigardo slėnyje įsigijimo, organizacija šiuo metu jau globoja 84 ha senųjų miškų.
„Tarp mūsų tikslų šiems metams – ne tik padidinti globojamų miškų plotą, bet ir stiprinti jau turimų miškų monitoringą, atlikti išsamius biologinius tyrimus. Taip pat tikimės teikti vis daugiau dėmesio visuomenės švietimui, auginti komandą ir tęsti sėkmingą bendradarbiavimą su verslais bei gamtosaugos organizacijomis, siekdami kuo didesnio veiklos poveikio“, – sakė fondo bendraįkūrėjas.
Organizacijos atstovas pridėjo, kad norintys prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, tai gali atlikti ir skirdami finansinę paramą asmeniškai ar verslo vardu, ir fondo globai perleisdami miškus, įsitraukdami į komandą bei skleisdami žinią apie senųjų miškų išsaugojimo svarbą. Pilną „Sengirės fondo“ 2022 m. veiklos ataskaitą rasite fondo svetainėje.
