S.Gentvilas sakė, kad jau yra aptarti ir tolimesni veiksmai dėl jau nukirsto ąžuolo, o tam, kad apsaugotų kitus medžius, politikai apsvarstė ir kitas priemones.
„Pirmiausia turėtumėme griežtinti baudas – tiek administracines, t.y. pinigines baudas, nors kartais matome, kad nekilnojamojo turto vystymo projektai, ypač Vilniuje, turi didelę komercinę vertę, tad net ir didesnės baudos, su penkiais nuliais, gali neatgrasyti, todėl kalbame ir apie baudžiamojo kodekso pakeitimą, kai yra kvalifikavimas didelė žala gamtai“, – sakė S.Gentvilas.
V.Benkunskas taip pat įsitikinęs, kad vien baudos statytojų neišgąsdins, todėl peržvelgti reikia ir baudžiamąjį kodeksą, o statybos leidimai, nukirtus medį, neturėtų būti išduodami.
„Padarius tokį nusikaltimą, turi būti suteikiama teisė savivaldybei neišduoti statybos leidimo, tol, kol nebus sutarta ir atlyginta visa padaryta žala“, – sakė meras.
Pokyčius žada artimiausiomis savaitėmis
Kartu su savivaldybe ministerija sutarė ir tai, kad savivaldybė galėtų įsikainoti medžius ir jų atkuriamąją vertą gerokai didesniais tarifais, o šie sprendimai, pasak S.Gentvilo, turėtų būti priimami per artimiausias dvi savaites.
Ministerija su savivaldybe sutarė ir inžinerinių tinklų apsaugos juostose įpareigoti visus vystytojus bei rangovus susiderinti su savivaldybe želdinių kirtimą, nes „kaip šiuo atveju, yra manipuliuojama inžineriniais tinklais, šiuo atveju tai buvo lietaus tinklais, kurie buvo toli nuo medžio, bet, prisidengiant jais, buvo išvengta informuoti savivaldybę.“
Paklaustas apie baudas, S.Gentvilas pridūrė, kad savivaldybės gali pačios įsivertinti medžių vertę, bet „akivaizdu, kad vertingo medžio nukirtimas neįkainotas tiek, kaip visuomenė jį vertina, todėl didinsime tiek tarifus, tiek baudas už tokius poelgius. Dideliais atvejais, kai yra kvalifikuojama didelė žala gamtai, bus skaitoma kaip baudžiamasis nusižengimas“.
Kalbėdamas apie jau nukirstą, didžiulio dėmesio susilaukusį ąžuolą, S.Gentvilas pridūrė, kad nors medis nebuvo saugotinas, tačiau šioje situacijoje tai nieko nekeičia – tiek miesto bendrajame plane, tiek detaliojo plano sąlygose, buvo įvardyta, kad medžiai toje teritorijoje buvo saugotini.
„Teiksime ir juridinius išaiškinimus, kad tas medis buvo vertingas, bet mes esame įsipareigoję Vilniaus savivaldybei pakeisti Aplinkos ministro tvarką ir praplėsti savivaldybei teises įvardinti medžius saugotinais. Tą planuojame padaryti per ateinančią savaitę“, – sakė ministras.
Bauda už ąžuolą jau paskaičiuota
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Savivaldybė taip jau yra paskaičiavusi ir atkuriamosios vertės baudą. „Ta suma susidarė iki 141 tūkst. eurų“, – sakė V.Benkunskas.
„Ta bauda pateikta sklypo savininkui, vystytojui. Tikimės greito jos apmokėjimo. Tai bent kažkiek parodytų jų nuoširdų atgailavimą, kas, iš jų komunikacijos, kelia didelę abejonę. Iš vienos pusės vystytojai kaip ir atsiprašo, supranta, kad padarę klaidą, neįvertino situacijos, bet sekančiais sakiniais kartoja, kad jų veiksmai neva buvo teisėti.
Vienareikšmiškai, šie veiksmai neturėjo jokio teisinio pagrindo. Detalusis planas, kuriuo bandoma remtis, šito konkretaus medžio apskritai likimo nenurodė. Jis nebuvo nurodytas nei kaip saugotinas, nei kaip šalinamas“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras.
Pasak V.Benkunsko, ant detalaus plano schemos ties medžio vieta buvo tiesiog uždėta aiškinamoji schema – medžio joje nesimato, o ir apskritai kirtimui reikalingas atskiras leidimas.
„Tas leidimas niekada nebuvo suteiktas, jokių lūkesčių, kad jis gali būti suteiktas, nebuvo parodyta ir tai yra tik manipuliacija ir bandymas suktis iš situacijos“, – tikino meras.
Pasak V.Benkunsko, medį nukirtusios įmonės pasiteisinimai dėl inžinerių tinklų, yra „visiška nesąmonė“. Pasak mero, lietaus nuotekų vamzdynas nėra sudėtingas inžinerinis statinys, o ne vieniems statytojams pavyko išsaugoti medžius
„Vilniuje yra išvystytas ne vienas NT projektas, kuriame dar sudėtingesni inžineriniai tinklai buvo perkelti, buvo investuoti dideli pinigai, perkeliant vandens, šilumos trasas. Čia yra sudėtingi ir investicijų reikalaujantys inžineriai tinklai. Dabar, čia yra paprastas vamzdis, kurį, norint, tikrai buvo galima nesudėtingai, be didelių investicijų pakreipti kita linkme ir perstatyti“, – aiškino meras.
Pasak jo, todėl Vilniaus savivaldybė pozicijos laikysis principingos pozicijos. Vystytojai, neslėpė meras, bandė kreiptis į savivaldybę, tačiau pirmiausia, pasak jo, jie turėtų kreiptis ir atsiprašyti bendruomenės.
Dėmesys ir Lukiškių aikštės liepoms
V.Benkunskas taip pat pakalbėjo ir apie trečiadienio rytą Lukiškių aikštėje šalinamas liepas. Pasak jo, akivaizdu, kad darant aikštės rekonstrukciją, šioms liepoms apsaugoti nebuvo skirtas pakankamas dėmėsys. Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina, kad vietoj nukirstų medžių bus pasodinta dešimt brandžių sidabrinių liepų.
„Liepos yra nudžiūvusios, kalbame tiesiog apie medžius, kurių, deja, nepavyko išsaugoti po to, kai Lukiškių aikštė buvo rekonstruota. Viena liepa bando atsigauti (...), labai tikimės, kad bent ji išgyvens ir iš senųjų liepų alėjos turėsime bent vieną seną liepą. Kiti negyvi, nudžiūvę medžiai yra šalinami ir į jų vietą sodinami brandūs jau paauginti medžiai“, – teigia V. Benkunskas.
Jis sako, kad dėl nudžiūvusių liepų galime ieškoti žmogaus atsakomybės, galime apeliuoti ir į gamtą. Tačiau, anot Vilniaus miesto mero, akivaizdu, kad darant Lukiškių aikštės rekonstrukciją, šioms liepoms apsaugoti nebuvo skirtas pakankamas dėmėsys.
„Tai turbūt 6–7 metų istorija. Medžiai metai iš metų degradavo, kol galiausiai numirė“, – atkreipia dėmesį jis. – Bandytos laistymo sistemos, kiek įmanoma, žiūrėtos šaknys, bet buvo padaryta per didelė intervencija.“
Savivaldybė tikina, kad liepas bandė išsaugoti
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė pranešime spaudai rašė, kad keletą metų nesėkmingai bandžius atgaivinti nykstančias liepas sostinės Lukiškių aikštėje, nuspręsta vietoj jų pasodinti dešimt brandžių sidabrinių liepų.
„Prieš 2017 metų Lukiškių aikštės rekonstrukciją Lietuvos arboristikos centro išvadose rašoma, kad liepos prastos būklės, ir buvo siūlyta jas šalinti. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė tokiam žingsniui ir bandė išsaugoti liepas, buvo taikytos pačios naujausios ir efektyviausios technologijos.
Deja, po aikštės rekonstrukcijos medžių būklė tik prastėjo, ir jų išsaugoti nepavyko. Tačiau naujoms liepoms ruošiama geresnė vieta augti, atsodinami dideli, brandūs medžiai“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Anot jo, liepas apžiūrėję specialistai patvirtino, kad net ir po visų pastangų išsaugoti liepos toliau nyko. Sumažėjo jų stabilumas, todėl kyla grėsmė, kad atūžus smarkiai vėtrai, jos gali nuvirsti.
„Žmonės prisiriša prie savo aplinkos, medžiai jiems brangūs, bet vis dėlto turime galvoti ir apie saugumą – žmonių, turto. Pernai, kai siautė audros, gavome daugiau nei šimtą pranešimų dėl nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų. Pavyzdžiui, Rasų kapinėse medžiai apgadino paminklus. Todėl gavus išsamias arboristų išvadas, įvertinus saugumo aspektą, nuspręsta medžius šalinti“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas.
Informuojama, kad šią vasarą buvusių liepų vietoje bus pasodinta 10 brandžių, apie 7–8 metrų Tilia tomentosa rūšies liepų, dar vadinamų sidabrinėmis. Jos gali augti miesto sąlygomis, yra atsparios karščiams ir taršai. Savivaldybės užsakymu tokio dydžio medžiai bus sodinami pirmą kartą. Prieš sodinant 25–30 cm kamieno skersmens medžius laukia nemažai pasiruošimo darbų. Anksčiau čia augusios liepos skurdo dėl karščio bangų, kurios kildavo saulei atsispindint nuo kietos dangos, todėl dalis dangų bus nuardyta ir padidinta augimvietė.
Anot specialistų, liepos turėtų prigyti per 2–3 metus.
