Invazinės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, pasižymintys gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų, neišrankumu buveinėms, atsparumu aplinkos taršai, pesticidams, dažniausiai platinami žmogaus.
Taigi, kad išsaugotume savo laukinės augalijos įvairovę, invazinėms rūšims svarbu neleisti plisti. Todėl gyvybingus invazinius augalus draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti. Šis draudimas taikomas rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą arba į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, vadinamą Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu.
Be to, draudimas galioja ir invazinių augalų rūšių priskiriamoms veislėms ir porūšiams (jei nėra išimčių), o juo vadovautis turi visi: privatūs asmenys, botanikos sodai, miesto želdintojai. Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis leidžiama naudoti tik su Aplinkos apsaugos agentūros išduotu leidimu.
Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais, į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui išplito, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Todėl lubinai – invazinė rūšis ir jiems taikomi minėti draudimai.
„Šiuo metu padažnėjo atvejų, kai žmonės lubinų sėklų parsisiunčia iš kitų šalių (tarkim, iš Lenkijos). Todėl dar kartą primename, kad šis gražiai žydintis augalas iš tiesų pavojingas: lengvai plinta ir ten, kur įsigali, ima nykti kitos rūšys. Tad, saugodami mūsiškius augalus, lubinus kiek tik norite skinkite ir puoškite gyvenamąsias ar darbo erdves, o per Jonines iš jų galite pinti vainikus“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė.
Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) :
– Lubinai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti kitos rūšys.
– Sode, sodyboje, aplink namą sudygusius lubinus reikia iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrendus sėkloms.
– Iškasti nėra taip paprasta, nes šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Be to, nenudžiūsta ir per suasrą. Jei lieka nors dalis šaknies, lubinas auga iš naujo.
– Kasmet po keletą kartų šienaujami lubinai negali subrandinti sėklų ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.
– Lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklomis neminta nei pelės, nei paukščiai.
– Galima naikinti herbicidais.
– Nužydėjusius lubinus reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.
– Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga.
– Auginti draudžiama ir puošnias daugiamečio lubino (pvz., „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir kt.) veisles.
Atsakomybė
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.
Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų bauda.
