Botanikos sodo saloje jau daugelį metų augo dvi didžiulės tuopos, kuriomis grožėtis galėjo visi lankytojai. Deja, šį pavasarį jos buvo nukirstos.
„Kas čia vyksta su tuo medžių kirtimu? Botanikos sode, medžių ir kitų augalų šventovėje, saugiame prieglobstyje...“ – išvydusi nukirstus medžius dūsavo kaunietė Liuda.
Nustėro dėl nukirsto milžino
Liuda Botanikos sode lankėsi balandžio 2-ąją.
„Nuvažiavau į Botanikos sodą tiesiog praleisti popietės ir nustėrau pamačiusi medį milžiną nukirstą ir sukapotą. Mano supratimu, jis buvo sveikas“, – prisiminė kaunietė.
Jos pasakojimu, dėl nukirstų medžių liūdėjo ir kiti lankytojai.
„Šalia ėjo pagyvenusi pora. Jie taip pat apgailestavo. Matyt, šalia gyvena, nes minėjo, kad medis turėjo daug amalų. Abejoju, kad dėl šios priežasties gražuolį reikėjo kirsti.
Nesuprantu specialistų, kaip jie atlieka savo pareigas. Norėčiau paklausti, kas būtų, jei susirgus gydytojai mūsų irgi negydytų?“ – piktinosi Liuda.
Tuopas užpuolė amalai
Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis patvirtino, jog kanadines tuopas teko pašalinti dėl to, kad jos buvo senos ir stelbiamos amalų.
„Sveiki medžiai nuo jų apsigina. Jei medyje daug amalų, vadinasi, medžio būklė nekokia. Saloje pašalinome dvi tuopas. Viena jau buvo išdžiūvusi, net amalai ant jos nudžiūvę. O kita – tokio pat amžiaus. Buvo tik laiko klausimas, kada nudžius“, – aiškino N.Jurkonis.
Nė vienas medis esą nebuvo pašalintas nesilaikant įstatymų.
„Suderinę su Kauno savivaldybe mes tuos medžius pašalinome. Jau praėjusiais metais turėjome leidimą juos šalinti, bet buvo sudėtinga rasti rangovą, o tai reikėjo padaryti iki tol, kol paukščiai nepradeda perėti. Amalų mums nereikia. Tai parazitinis augalas, kuris mūsų medžiams kenkia. Jei gyventojams reikia amalų, gali ateiti – mes jų parūpinsime.
Nukirstos medienos mums irgi nereikia“, – sakė direktorius.
Tikrai ne paskutinis kartas
Kad veiksmai buvo suderinti, patvirtino ir Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
„Savivaldybės administracija leidimą kirsti blogos būklės želdinius yra išdavusi 2022 m. vasario 10 d. Leidimas galioja neterminuotai. Jis buvo išduotas ne dėl amalų, o dėl blogos sanitarinės būklės. Želdinių kirtimui taip pat pritarė Kauno miesto savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija“, – aiškino R.Savickienė.
Kiti aplink augantys medžiai šiuo metu nėra nudžiūvę ar avarinės būklės, todėl kirsti jų nenumatoma. Vis dėlto Botanikos sodo direktorius patikino, kad medžių kirtimas čia nėra joks neįprastas reiškinys.
„Botanikos sodas – ta vieta, kurioje rodome augalus. Mes sprendžiame, kuriuos verta rodyti, o kuriuos ne. Medžiai, kurie neatitinka kai kurių reikalavimų, gali būti kertami. Dauguma medžių Botanikos sode ir buvo pasodinti sodo reikmėms.
Kai kurie medžiai kertami dėl to, kad ruošiamės kažką daryti toje teritorijoje, kurti naujas kolekcijas. Jei norime ką nors perdaryti, tai ir darome. Jei vakar buvo medis, o šiandien jo nėra, rytoj gal bus kitas medis. Nieko nėra pastovaus“, – aiškino N.Jurkonis.
Ar išties reikėjo kirsti?
Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis paaiškino, kad tikrai yra atvejų, kai amalų nustelbto medžio išgelbėti neįmanoma.
„Tuopos dažnai puolamos amalų. Su jais daug problemų, dėl klimato kaitos amalai plinta į Šiaurę. Jie pažeidžia daug medžių.
Kita vertus, prieš kelerius metus Kauno botanikos sode vyko seminaras, kaip gelbėti tokius medžius. Tam naudojamos cheminės priemonės, todėl manau, kad direktorius apie tas priemones žinojo“, – svarstė S.A.Davenis.
Tačiau amalams naikinti skirtos priemonės gali pakenkti ir pačiam medžiui.
„Naikini vieną, sureaguoja ir kitas. Dar nėra tiek daug statistinių duomenų, ar tas cheminis preparatas yra veiksmingas“, – kalbėjo ekspertas ir pridūrė, kad neprižiūrimos tuopos gali būti išties pavojingos.
„Tuopos su amžiumi linkusios prarasti savo kūno dalis, net ir dideles šakas. Jei jų neprižiūrėsi, kyla pavojus ir žmogaus gyvybei ar turtui. Tuopas puola ir vėžiniai dariniai, bakterijos. Problemų – aibė“, – aiškino S.A.Davenis.
Specialisto teigimu, invazinius medžius galima pjauti kada panorėjus, tam leidimo nereikia, o kitiems yra kriterijų.
„Yra saugotinų ir nesaugotinų medžių. Daug kas priklauso ir nuo žemės paskirties, nuosavybės. Jei reikia pjauti saugotiną medį, skaičiuojama jo vertė“, – aiškino S.A.Davenis.
Tuopa Lietuvoje nesaugotina, nebent yra įvertinta kaip kultūros paveldas.
